.jpg)
„Esu paskirta atstovauti kuopai per laidotuves, privalau žuvusiojo kūną, daiktus bei kuopos vėliavą perduoti tėvams, tą labai sunkiai pakeliu. Aš juk su pavaldiniais beveik kasdien bendrauju, nuotoliniu būdu net su esančiais fronte, o dabar matau, kaip žmona su žuvusiu kalbasi tarsi su gyvu ir negali nuo jo atsiplėšti, o užkasant į duobę ima visu balsu raudoti, o aš turiu išlaikyti akmeninį veidą ir liudyti, kad kariuomenė yra tvirta, kad tauta gali mumis pasikliauti“, – pasakojo Svitlana.
