Kai gruodžio pabaigoje statistikos departamentas paskelbė preliminarius metinius duomenis, daugelis analitikų atsikvėpė – po kelerių sunkesnių metų šalies ekonomika pagaliau parodė teigiamą ženklą. Nors augimo tempai nebuvo įspūdingi ir toli gražu neprilygo tam, ką matėme prieš dešimtmetį, pats faktas, kad bendrasis vidaus produktas paaugo, o ne susitraukė, jau savaime yra geras signalas. Verta atidžiau pažvelgti, kas tiksliai lėmė šį pokytį, kurie sektoriai tempė ekonomiką į priekį, o kurie vis dar buvo balastas.
Kas iš tikrųjų atvedė prie augimo
Jei reikėtų vienu sakiniu paaiškinti, kodėl ekonomika grįžo į augimo trajektoriją, atsakymas būtų – atsigavo vidaus vartojimas. Žmonės pradėjo daugiau leisti, o tai natūralu, kai atlyginimai kilo greičiau nei kainos. Realusis darbo užmokestis paskutiniais metais augo stabiliau, infliacija pamažu slūgo, ir gyventojai pajuto, kad pinigų piniginėje šiek tiek daugiau lieka net apmokėjus sąskaitas.
Kita svarbi dedamoji – eksportas. Lietuviškos įmonės, ypač maisto pramonės, baldų gamybos ir kai kurių aukštųjų technologijų sektorių atstovai, sugebėjo išlaikyti pozicijas užsienio rinkose, nepaisant to, kad Vokietijos ekonomika, mūsų pagrindinė prekybos partnerė, pati vos judėjo iš vietos. Tai savotiškas paradoksas – kai didysis kaimynas stringa, mažesnės, lankstesnės ekonomikos kartais suranda nišas, kurias didieji žaidėjai tiesiog praleidžia.
Pramonė vs paslaugos – kas ką aplenkė
Verta pastebėti, kad ne visi sektoriai augo vienodai. Pramonė, ypač eksportuojanti į Vakarų Europą, jautė spaudimą – energijos kainos, nors ir nukritusios nuo piko, vis dar buvo aukštesnės nei prieš keletą metų, o tai reiškia didesnes gamybos sąnaudas. Kai kurios gamyklos sumažino apyvartas, kitos apskritai stabdė investicinius projektus, laukdamos aiškesnio signalo iš rinkos.
Paslaugų sektorius, priešingai, jautėsi kur kas geriau. IT paslaugos, finansų sektorius, taip pat turizmas ir apgyvendinimo paslaugos parodė solidžius rezultatus. Vilnius, Kaunas ir net mažesni miestai pastebi didėjantį turistų srautą, o tai reiškia papildomas pajamas viešbučiams, restoranams, transporto paslaugų teikėjams. Šis sektorius dabar sudaro didžiąją dalį šalies BVP, todėl jo augimas turi neproporcingai didelę įtaką bendram rezultatui.
Infliacija atslūgo, bet ne visiems vienodai palengvėjo
Kainų augimo tempas praėjusiais metais buvo kur kas švelnesnis nei ankstesniais, kai infliacija siekė dviženklius skaičius. Tai leido gyventojams šiek tiek atsikvėpti, tačiau reikia pripažinti sąžiningai – kainos, kurios pakilo per krizės metus, retai kada grįžta atgal. Maisto produktų kainos parduotuvėse liko aukštos, ir net jeigu jų augimo tempas sulėtėjo, absoliutus kainų lygis daugeliui šeimų vis dar atrodo skaudus.
Ypač jautriai tai jaučia žmonės, gaunantys mažesnes ar vidutines pajamas – pensininkai, jaunos šeimos, žmonės su vaikais. Statistiniai vidurkiai dažnai paslepia realią situaciją, nes turtingesniems gyventojams infliacijos poveikis santykinai mažesnis, o mažas pajamas gaunantiems – kur kas skaudesnis, nes didžioji dalis biudžeto vis tiek keliauja į maistą ir būsto išlaikymą.
Darbo rinka – iššūkis, kuris niekur nedingo
Nedarbo lygis išliko santykinai žemas, tačiau tai nereiškia, kad darbo rinkoje viskas puiku. Įmonės vis dažniau skundžiasi, kad sunku rasti kvalifikuotų specialistų, ypač inžinerijos, IT ir statybos srityse. Demografinė situacija – mažėjantis gyventojų skaičius ir senėjanti visuomenė – daro savo, ir šis klausimas ateityje taps dar aktualesnis.
Migracija dalinai sprendžia problemą – į Lietuvą atvyksta darbuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos, kai kurių Azijos šalių. Tačiau tai kelia ir naujų iššūkių – integracija, kalbos barjeras, socialinės paslaugos. Verslo asociacijos vis garsiau kalba apie tai, kad reikalinga aiškesnė ir lankstesnė darbo migracijos politika, jei norima išlaikyti augimo tempus ateityje.
Kaip Lietuva atrodo kaimynų kontekste
Lyginant su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuvos rezultatai atrodo gana neblogai. Latvija augo lėčiau, iš dalies dėl didesnio priklausomumo nuo Rusijos rinkos praeityje ir sunkesnio persiorientavimo. Estija, nors turi stipresnę technologijų ekosistemą, praėjusius metus baigė su kur kas kuklesniu rezultatu, iš dalies dėl vidaus vartojimo silpnumo.
Palyginus su Vakarų Europos vidurkiu, Lietuvos augimo tempas taip pat atrodo patraukliai – Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos didelės ekonomikos praktiškai stovėjo vietoje arba augo minimaliai. Tai patvirtina seną tiesą – mažesnės, lankstesnės ekonomikos kartais geriau prisitaiko prie kintančių sąlygų nei didieji, sunkiau pajudinami laivai.
Ką sako verslo atstovai
Pokalbiuose su verslo bendruomenės atstovais matyti gana įvairus vaizdas. Smulkusis ir vidutinis verslas dažnai skundžiasi administracine našta, mokesčių sistemos sudėtingumu ir tuo, kad valstybės pagalbos programos ne visada pasiekia tuos, kam jų labiausiai reikia. Didesnės, eksportuojančios įmonės, priešingai, kalba apie stabilizavusią situaciją ir atsargų optimizmą dėl ateinančių metų, tačiau perspėja, kad geopolitinė padėtis regione tebėra nenuspėjama.
Investicijų srautas į šalį taip pat rodo teigiamą tendenciją, nors tempai nėra tokie sparti, kokie buvo prieš dešimtmetį, kai Lietuva aktyviai traukė užsienio investuotojus dėl santykinai pigios darbo jėgos. Dabar konkurencinis pranašumas keičiasi – vietoj kainos akcentuojama kvalifikuota darbo jėga, skaitmenizacijos lygis ir infrastruktūra.
Ką tai reiškia jums asmeniškai – praktiniai patarimai
Ekonomikos augimas skamba gražiai statistikoje, bet kaip tai paliesti kasdienį gyvenimą? Štai keletas praktinių pastebėjimų, kuriuos verta turėti omenyje planuojant artimiausius metus:
- Taupymo strategija. Jei infliacija toliau lėtėja, verta peržiūrėti savo santaupų laikymo būdą – terminuoti indėliai ar valstybės obligacijos gali tapti patrauklesni nei tiesiog pinigų laikymas sąskaitoje.
- Darbo rinka jūsų naudai. Trūkstant specialistų tam tikrose srityse, dabar geras metas peržiūrėti savo kvalifikaciją ir, jei reikia, investuoti į papildomus kursus ar perkvalifikavimą – paklausa kvalifikuotai darbo jėgai neišnyks greitai.
- Būsto rinka. Nekilnojamojo turto kainos praėjusiais metais stabilizavosi, tačiau tai nereiškia, kad jos kris. Jei planuojate pirkti būstą, verta atidžiai stebėti palūkanų normų tendencijas, nes jos šiuo metu turi didesnę įtaką sprendimui nei pati būsto kaina.
- Smulkiam verslui. Jei turite ar planuojate savo verslą, verta atkreipti dėmesį į ES finansavimo programas, skirtas skaitmenizacijai ir žaliajai pertvarkai – šiuo metu tai vienas paprasčiausių būdų gauti papildomą kapitalą be didelės biurokratinės naštos.
- Vartotojo elgsena. Nors kainos stabilizavosi, verta išlaikyti atsargią vartojimo strategiją – pasaulinė ekonomika tebėra jautri išoriniams sukrėtimams, ir geriau turėti finansinę pagalvę nei staiga atsidurti be jos.
Vietoj taško – žvilgsnis per petį ir žingsnis į priekį
Praėję metai parodė, kad Lietuvos ekonomika sugeba atsigauti net ir sudėtingomis aplinkybėmis – kai kaimyninės rinkos stringa, energijos kainos nestabilios, o geopolitinė situacija regione tebėra įtempta. Tai nėra pergalės himnas, greičiau blaivus konstatavimas, kad šalis sugeba prisitaikyti ir rasti augimo šaltinius net tada, kai išorinės sąlygos nepalankios.
Tačiau nereikėtų apsigauti – augimas nėra savaime suprantamas dalykas, kurį galima priimti kaip duotybę. Demografiniai iššūkiai, priklausomybė nuo eksporto rinkų, kurios pačios susiduria su sunkumais, ir vis dar aukštas kainų lygis daugeliui šeimų primena, kad ekonominis stabilumas yra trapus dalykas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio tiek iš valdžios, tiek iš verslo, tiek iš kiekvieno iš mūsų asmeniškai. Geriausia, ką galima padaryti šioje situacijoje – stebėti tendencijas, prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir nepamiršti, kad statistiniai vidurkiai retai kada tiksliai atspindi kiekvieno mūsų realybę. Ateinantys metai parodys, ar šis augimas taps tvaria tendencija, ar tik trumpalaikiu atokvėpiu prieš naujus iššūkius.






