Pradžia / Indėliai / Dėl išmokų pagal Pensijų kaupimo įstatymą apmokestinimo nuo 2026 m

Dėl išmokų pagal Pensijų kaupimo įstatymą apmokestinimo nuo 2026 m

Kas iš tikrųjų keičiasi nuo 2026 metų

Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje nuo pat savo įkūrimo buvo lydima diskusijų – kas, kiek ir kaip moka, o svarbiausia, ką galiausiai gauna. Tačiau 2026 metai žymi tikrai reikšmingą posūkį: keičiasi ne tik smulkios techninės detalės, bet ir fundamentalus principas, kaip apmokestinamos išmokos iš pensijų fondų. Tie, kurie jau kaupia arba tik svarsto, ar verta prisijungti prie antros pakopos, turėtų šiuos pokyčius suprasti ne paviršutiniškai, o iš esmės.

Iki šiol galiojusi tvarka buvo gana paprasta: išmokos iš pensijų kaupimo fondų buvo apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), tačiau taikant tam tikras lengvatas ir išimtis, priklausomai nuo išmokos tipo. Nuo 2026 metų įsigalioja patikslinta apmokestinimo schema, kuri, viena vertus, suvienodina taisykles, kita vertus – sukuria naujus niuansus, kuriuos svarbu žinoti kiekvienam kaupėjui.

Svarbiausia suprasti, kad pokyčiai liečia ne tik tuos, kurie jau artėja prie pensinio amžiaus, bet ir tuos, kuriems iki pensijos dar dešimtmečiai. Kodėl? Todėl, kad pasirinkimai, daromi šiandien – kokį fondą rinktis, kaip struktūruoti kaupimą, ar naudotis papildomu savanorišku kaupimu – turės tiesioginės įtakos tam, kiek mokesčių reikės sumokėti išimant pinigus ateityje.

Kaip veikia pensijų kaupimo sistema – greitasis kursas

Prieš kalbant apie apmokestinimą, verta trumpai priminti, kaip visa sistema veikia, nes be šio konteksto mokesčių taisyklės atrodo kaip abstrakti biurokratija.

Lietuva turi trijų pakopų pensijų sistemą. Pirmoji pakopa – tai Sodros pensija, kurią gauni sulaukęs pensinio amžiaus, jei mokėjai socialinio draudimo įmokas. Antroji pakopa – privatus kaupimas pensijų fonduose, kai dalis tavo ir darbdavio įmokų nukreipiama į asmeninę sąskaitą pasirinktame fonde. Trečioji pakopa – savanoriškas papildomas kaupimas, dažniausiai gyvybės draudimo ar pensijų fondų pagrindu.

Antrojoje pakopoje šiuo metu dalyvauja dauguma dirbančių Lietuvos gyventojų. Įmokos sudaro 3% nuo darbo užmokesčio iš darbuotojo pusės ir papildoma dalis iš valstybės. Šie pinigai investuojami pasirinktame fonde ir kaupiasi iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus, sukauptas kapitalas gali būti išmokamas įvairiais būdais – vienkartine išmoka, periodinėmis išmokomis arba anuitetais.

Būtent šių išmokų apmokestinimas ir keičiasi nuo 2026 metų. Ir čia prasideda įdomiausia dalis.

Naujoji apmokestinimo tvarka: kas ir kiek mokės

Pagal naująją tvarką, kuri įtvirtinta patikslintame Pensijų kaupimo įstatyme, išmokos iš antrosios pakopos pensijų fondų bus apmokestinamos GPM, tačiau ne visa suma, o tik investicinė grąža – tai yra ta dalis, kuri viršija sumokėtas įmokas. Kitaip tariant, pačios įmokos (kapitalas) nebus apmokestinamos, nes jos jau buvo apmokestintos arba buvo mokamos iš apmokestintų pajamų.

Tai skamba logiškai, tačiau praktikoje kyla klausimas: kaip atskirti, kuri dalis yra įmokos, o kuri – grąža? Čia atsiranda administracinė našta tiek fondams, tiek patiems kaupėjams. Fondai privalės vesti tikslią apskaitą ir teikti informaciją mokesčių administratoriui, o kaupėjai turės gauti aiškius dokumentus, rodančius, kokia suma buvo sukauptos įmokos ir kokia – investicinė grąža.

GPM tarifas investicinei grąžai bus 15%, kas atitinka bendrą pajamų iš kapitalo apmokestinimo principą Lietuvoje. Tačiau čia yra svarbi išimtis: jei išmoka mokama kaip anuitetas (tai yra reguliarios periodinės išmokos visam likusiam gyvenimui), ji bus apmokestinama kitaip – kaip darbo pajamos, taikant progresyvų tarifą. Tai reiškia, kad anuitetai gali būti apmokestinami 20% arba net 32% tarifu, priklausomai nuo bendros metinės pajamų sumos.

Ši skirtinga anuitetų ir vienkartinių ar periodinių išmokų apmokestinimo logika yra vienas labiausiai diskutuojamų naujosios tvarkos aspektų. Kritikai teigia, kad tai netiesiogiai atgraso nuo anuitetų pasirinkimo, nors būtent anuitetai užtikrina, kad pensininkas negyvens ilgiau nei jo sukauptos lėšos.

Trečioji pakopa: savanoriškas kaupimas ir jo mokestinė logika

Trečiosios pakopos kaupimas – tai savanoriška sistema, į kurią žmonės deda papildomus pinigus, norėdami užsitikrinti didesnę pensiją. Čia apmokestinimo taisyklės nuo 2026 metų taip pat keičiasi, ir šie pokyčiai yra ypač aktualūs tiems, kurie aktyviai naudojasi GPM lengvata.

Iki šiol trečiosios pakopos įmokos leido susigrąžinti iki 15% GPM nuo sumokėtų įmokų (iki tam tikros ribos). Tai buvo viena populiariausių mokestinių optimizavimo priemonių Lietuvoje. Nuo 2026 metų ši lengvata išlieka, tačiau keičiasi išmokų apmokestinimo tvarka: jei įmokos buvo daromos naudojantis GPM lengvata, tai išmokant pinigus, visa išmoka (ne tik grąža, bet ir pačios įmokos) bus apmokestinama GPM.

Logika čia tokia: jei gavai mokestinę lengvatą įdėdamas pinigus, turi sumokėti mokestį juos išimdamas. Tai vadinama EET (Exempt-Exempt-Taxed) modeliu – įmokos neapmokestinamos, grąža neapmokestinama kaupimo metu, tačiau išmokos apmokestinamos. Priešingai, jei nesinaudojai GPM lengvata, taikomas TEE modelis – įmokos apmokestinamos, bet išmokos – ne.

Praktiškai tai reiškia, kad žmonės, kurie naudojosi GPM lengvata daugelį metų, sulaukę pensinio amžiaus turės sumokėti GPM nuo visos išmokos sumos. Priklausomai nuo sukauptos sumos ir metinių pajamų, tai gali būti labai reikšminga mokestinė našta.

Konkrečiai: kaip tai atrodys skaičiais

Teorija yra viena, bet skaičiai kalba aiškiau. Pabandykime iliustruoti, kaip naujoji tvarka veikia praktikoje.

Tarkime, Jonas 30 metų kaupė antrojoje pakopoje. Per tą laiką jis ir valstybė sumokėjo 40 000 eurų įmokų. Dėl investicinės grąžos jo sąskaitoje susikaupė 80 000 eurų. Vadinasi, investicinė grąža yra 40 000 eurų. Jei Jonas pasirenka vienkartinę išmoką, jis mokės 15% GPM nuo 40 000 eurų grąžos, tai yra 6 000 eurų mokesčių. Į rankas jis gaus 74 000 eurų.

Dabar paimkime Mariją, kuri 20 metų aktyviai kaupė trečiojoje pakopoje ir kiekvienais metais susigrąžindavo GPM. Jos įmokos sudarė 20 000 eurų, grąža – 15 000 eurų, viso sąskaitoje 35 000 eurų. Kadangi ji naudojosi GPM lengvata, išimant pinigus bus apmokestinama visa 35 000 eurų suma. Jei jos metinės pajamos tais metais viršija 90 246 eurų ribą (2024 m. dydis), dalis bus apmokestinta 32% tarifu. Tačiau jei pajamos mažesnės, tarifas bus 20%. Taigi mokestis gali svyruoti nuo 7 000 iki 11 200 eurų.

Šie skaičiai rodo, kad mokestinė našta nėra simbolinė – ji gali siekti reikšmingą dalį sukauptų lėšų. Todėl planavimas tampa itin svarbus.

Ką daryti dabar: praktiniai patarimai kaupėjams

Žinant, kas keičiasi, kyla natūralus klausimas – ką daryti? Čia pateikiame konkrečius patarimus, kurie gali padėti optimizuoti mokestinę naštą.

Pirma, įvertinkite, ar verta toliau naudotis GPM lengvata trečiojoje pakopoje. Jei jums iki pensijos liko 10–15 metų, apskaičiuokite, kiek GPM susigrąžinote iki šiol ir kiek mokesčių turėsite sumokėti išimant pinigus. Daugeliu atvejų lengvata vis tiek apsimoka, nes pinigai investuoti dabar duoda grąžą, tačiau tai priklauso nuo jūsų pajamų lygio ir numatomos grąžos.

Antra, svarstykite išmokų išdėstymą per kelis metus. Jei planuojate išimti didelę sumą, gali būti prasminga tai daryti dalimis per kelis metus, kad bendros metinės pajamos neviršytų aukštesnio mokesčių tarifo ribos. Tai ypač aktualu tiems, kurie kaupė trečiojoje pakopoje ir naudojosi GPM lengvata.

Trečia, konsultuokitės su mokesčių specialistu prieš priimant sprendimus. Kiekvieno žmogaus situacija yra skirtinga – pajamų lygis, sukauptos sumos, šeimyninė padėtis, kiti turimi aktyvai. Universalių atsakymų čia nėra, todėl individuali konsultacija gali atsipirkti kelis kartus.

Ketvirta, atkreipkite dėmesį į fondo pasirinkimą. Skirtingi fondai turi skirtingą grąžą ir skirtingas sąnaudas. Kadangi apmokestinama tik investicinė grąža, didesnis fondo efektyvumas reiškia ne tik daugiau pinigų, bet ir didesnę mokestinę naštą – tačiau vis tiek lieka daugiau grynųjų. Rinkitės fondus pagal ilgalaikę grąžą, o ne pagal trumpalaikius rezultatus.

Penkta, jei esate jaunas kaupėjas, nepersistenkite su optimizavimu. Mokesčių taisyklės keičiasi, ir tai, kas šiandien atrodo optimalu, po 20 metų gali būti visiškai kitaip. Svarbiausia yra kaupti nuosekliai ir investuoti protingai – mokesčiai yra tik vienas iš daugelio veiksnių.

Dažniausiai kylantys klausimai ir nesusipratimai

Aplink naująją tvarką sukasi nemažai mitų ir nesusipratimų. Verta juos išsklaidyti.

Mitas: „Pensijų fondai dabar nebeapsimoka, nes viską paims mokesčiais.” Tai netiesa. Net ir sumokėjus 15% GPM nuo investicinės grąžos, pensijų fondai išlieka viena efektyviausių ilgalaikio kaupimo priemonių, nes valstybės įmokos antrojoje pakopoje yra esminis privalumas, kurio nėra jokioje kitoje kaupimo formoje.

Mitas: „Geriau išimti pinigus iš fondo prieš 2026 metus, kol dar galioja senoji tvarka.” Tai gali būti labai blogas sprendimas. Pirma, išimant pinigus prieš pensinį amžių, taikomi papildomi apribojimai ir mokesčiai. Antra, prarandama tolesnė investicinė grąža. Trečia, senoji tvarka ne visada buvo palankesnė – tai priklauso nuo konkrečios situacijos.

Klausimas: „Ar pokyčiai liečia jau sukauptas sumas ar tik būsimas įmokas?” Pokyčiai liečia išmokų apmokestinimą, nepriklausomai nuo to, kada buvo sukauptos lėšos. Tai reiškia, kad net jei kaupėte 20 metų pagal senąją tvarką, išmokos bus apmokestinamos pagal naująją tvarką. Tai yra vienas kontroversiškiausių aspektų, kurį kritikuoja tiek finansų ekspertai, tiek kaupėjų asociacijos.

Klausimas: „Kas atsitinka, jei kaupėjas miršta prieš sulaukdamas pensinio amžiaus?” Sukauptos lėšos perduodamos įpėdiniams. Nuo 2026 metų įpėdiniai taip pat turės sumokėti GPM nuo investicinės grąžos dalies, tačiau jiems taikomas paveldėjimo mokestis Lietuvoje nėra, todėl bendra mokestinė našta išlieka panaši kaip ir pačiam kaupėjui.

Kai skaičiai tampa gyvenimo kokybe

Visa ši diskusija apie procentus, tarifus ir mokesčių modelius galiausiai susiveda į vieną paprastą klausimą: kiek pinigų turėsi, kai nebebus galimybės jų uždirbti? Pensijų kaupimo sistema – su visais jos trūkumais, biurokratija ir besikeičiančiomis taisyklėmis – vis tiek yra viena iš nedaugelio priemonių, leidžiančių sistemingai kaupti ateitį.

Naujoji apmokestinimo tvarka nuo 2026 metų nėra nei katastrofa, nei dovana – tai tiesiog nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti. Svarbiausia yra nepanikuoti, neimti skubotų sprendimų ir suprasti, kaip taisyklės veikia jūsų konkrečioje situacijoje. Tas, kuris kaupia nuosekliai, renkasi protingus fondus ir planuoja išmokų strategiją iš anksto, mokesčių pokyčius pajus minimaliai.

Galiausiai verta prisiminti, kad pensijų sistema nėra skirta mokesčių optimizavimui – ji skirta tam, kad senatvėje turėtum iš ko gyventi. Mokesčiai yra tik viena dalis šio paveikslo, ir nors svarbu juos suprasti, jie neturėtų tapti pagrindiniu veiksniu priimant sprendimus dėl kaupimo. Žmonės, kurie per daug susifokusuoja į mokestinę optimizaciją, dažnai praleidžia svarbesnį klausimą: ar apskritai kaupia pakankamai?

Todėl, nepriklausomai nuo to, ar esate jaunas specialistas, tik pradedantis kaupti, ar vidutinio amžiaus žmogus, artėjantis prie pensinio amžiaus – skirkite laiko suprasti naująją tvarką, pasikonsultuokite su specialistu ir priimkite sprendimus remdamiesi faktais, o ne baimėmis. Pensijų sistema yra ilgalaikis žaidimas, ir laimėtojai jame yra tie, kurie žaidžia kantriai ir informuotai.