.jpg)
Krašto apsaugos ministerija balandį tapo Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) dalininke. Šio centro direktorius Linas Kojala papasakojo apie savo darbo subtilybes, bendradarbiavimo su ministerija naudą Lietuvai, o taip pat pasidalijo įžvalgomis apie pagrindinius geopolitinius iššūkius Lietuvos saugumui šiuo metu.
Lietuvos atstovavimas tarptautiniu lygiu
GSSC atstovauja Lietuvai tarptautiniu lygiu – nuo 50 renginių per metus iki artimo kontakto su pasaulio lyderiais diplomatijos koridoriuose. Centro veikla apima NATO rytinio sparno klausimų formavimą bei šiuolaikinių saugumo grėsmių analizę.„Tam tikruose formatuose mes esame arba vieninteliai atstovai, arba atstovaujame Baltijos šalims. Savo vaidmenį suprantu kaip atstovaujantį Lietuvai“, – teigia centro direktorius L. Kojala.
GSSC organizaciniai pajėgumai atsiskleidė ir didžiuosiuose renginiuose – NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvoje 2023 m. liepą GSSC pritraukė apie 20 valstybių prezidentų, ministrų pirmininkų arba vyriausybės atstovų kalbėtojų.
L. Kojala pabrėžia GSSC vaidmenį formuojant Lietuvos poziciją strateginiuose klausimuose: „Miuncheno saugumo konferencijoje sukūrėme formatą apie NATO rytinio sparno atgrasymą ir gynybos pajėgumus – iškėlėme temą, kuri mums aktuali“, – sako jis, pabrėždamas, kaip GSSC aktyviai dalyvauja formuojant tarptautinius diskursus.
Siekdamas geriau atspindėti savo veiklos pobūdį, GSSC neseniai pakeitė pavadinimą iš Rytų Europos studijų centro. „Pavadinimas problematiškai pozicionavo mus tarptautinių analitinių centrų lauke, nes atrodėme kaip centras, orientuotas į konkretų regioną“, – paaiškina L. Kojala. Šis sprendimas buvo grindžiamas praktiniais sumetimais. Naujasis pavadinimas atspindi GSSC evoliuciją į globalų saugumo klausimų lauką.
Diplomatijos užkulisiai
Tarptautinė veikla atskleidžia diplomatijos darbo specifiką. L. Kojala pasakoja, kad Miuncheno saugumo konferencija vyksta labai nedideliame viešbutyje, kur stengiamasi įsprausti labai daug svarbių žmonių. „Dėl to galima nejuokaujant pasakyti, kad esu netyčia užmynęs Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui ant kojos”, – sako L. Kojala.
L. Kojala pabrėžia tokių formatų vertę: „Tas kontaktas būna labai efektyvus, nes ir tiems žmonėms įdomu išgirsti, ir man įdomu pasikalbėti – kontaktas naudingas abiem pusėms“. Jis nurodo, kad žmonių ratas, dirbančių šiomis temomis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, nėra itin didelis, todėl tokie kontaktai yra strategiškai svarbūs.
Vertindamas šiuolaikines saugumo grėsmes, L. Kojala išskiria prioritetus: „NATO ateitis be galingiausios NATO valstybės, be branduolinio atgrasymo sunkiai įsivaizduojama“. Rusijos agresiją Ukrainoje jis charakterizuoja kaip „kruviną patą“: „Kiekvieną dieną reiškia žūtis, mirtis, nekaltų žmonių bombarduojamus Ukrainos miestus ir civilinius objektus.“
Analizuodamas Rusijos agresiją prieš Ukrainą, L. Kojala kritikuoja polinkį ieškoti sudėtingų paaiškinimų: „Vakaruose vis dar girdžiu – kokia Rusija paslaptinga, kokia nesuprasta, kaip mes pridarėme klaidų ir vos neprivertėme Rusiją taip elgtis.“ Jis pabrėžia, kad situacija yra aiški: „Putinas sako: kur įkelia koją rusų karys, ten Rusija. Čia nieko sudėtingo ir paslaptingo nėra – tai tiesiog elementarus imperialistinis mąstymas.“
GSSC yra vienintelis tokio lygio analitinis centras Lietuvoje, aktyviai prisidedantis prie šalies pozicijos formavimo tarptautinėje arenoje. Analitinio centro veikla glaudžiai susijusi su ministerijos kuruojamomis sritimis – Lietuvos išorės aplinkos, jos pokyčių ir su ja susijusių rizikos veiksnių analizė.
Visą pokalbį galite klausyti Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidėje „KAS ir KAM“: https://youtu.be/aLmQAFB0cIM?si=ql3zozMRzjBgeP3t