Maritai Akmenkalne kiek daugiau nei trisdešimt – iki pensijos dar labai toli, pats tas metas mėgautis gyvenimu, bet savo laiką ji skiria įvairiems svarbiems socialiniams eksperimentams. Pavyzdžiui, pabandė įsijausti į skurdžiai gyvenančios pensininkės vaidmenį: per mėnesį maistui skyrė tik 100 ar 50 eurų arba maitinosi tik valstybės kas mėnesį skurdžiai gyvenantiems skiriamo produktų davinio. Išvada tokia: išgyventi įmanoma, tačiau ne iš produktų davinio, o fiziniai ir emociniai poreikiai lieka neatliepti.