Kas iš tikrųjų keičiasi pensijų kaupimo sistemoje
Lietuvos pensijų kaupimo sistema ilgą laiką buvo kritikuojama dėl vieno esminio trūkumo – žmonės, kurie sunkiai suserga ar tampa neįgalūs, negalėjo laisvai disponuoti savo sukaupta suma. Pinigai tarsi egzistavo, bet pasiekti jų buvo itin sudėtinga. Dabar situacija keičiasi, ir tai – vienas reikšmingiausių pensijų sistemos pakeitimų per pastaruosius kelerius metus.
Seimas patvirtino pakeitimus, pagal kuriuos tam tikromis sunkiomis ligomis sergantys žmonės galės nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti visą sukauptą sumą iš karto. Tai reiškia, kad žmogus, kuriam diagnozuota sunki liga, nebeprivalės laukti pensinio amžiaus, kad pasinaudotų savo paties sukaupta suma. Skamba paprastai, bet už šio sprendimo slypi ilgos diskusijos ir nemažai niuansų, kuriuos verta suprasti prieš darant bet kokius sprendimus.
Konkrečios ligos, suteikiančios teisę atsiimti pinigus
Vienas svarbiausių klausimų, kurį žmonės klausia pirmiausia – tai kokios konkrečiai ligos suteikia šią teisę. Sąrašas nėra begalinis, bet apima tikrai sunkias, gyvybei grėsmę keliančias būkles.
Teisę nutraukti kaupimą ir atsiimti visą sukauptą sumą turės asmenys, kuriems nustatyta:
- Onkologinės ligos – piktybiniai navikai, kuriems reikalingas intensyvus gydymas ar kurie yra išplitę
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – sunkūs atvejai, tokie kaip širdies nepakankamumas ar kiti gyvybei grėsmingi sutrikimai
- Sunkūs neurologiniai sutrikimai – įskaitant išsėtinę sklerozę, Parkinsono ligą ir panašias progresuojančias būkles
- Organų nepakankamumas – inkstų, kepenų ar kitų gyvybiškai svarbių organų ligos, reikalaujančios nuolatinio gydymo ar transplantacijos
- Sunkūs psichikos sutrikimai – tam tikrais atvejais, kai žmogus negali normaliai funkcionuoti
Svarbu suprasti, kad ne kiekviena lėtinė liga automatiškai suteikia šią teisę. Diagnozė turi būti patvirtinta medicininiu dokumentu, o gydytojas turi patvirtinti, kad liga yra sunkaus pobūdžio. Tai apsaugo sistemą nuo piktnaudžiavimo, bet kartu reiškia, kad žmogui teks surinkti tam tikrą dokumentų paketą.
Kaip praktiškai veikia šis procesas
Teorija – viena, praktika – kita. Daugelis žmonių, kurie teoriškai atitinka kriterijus, susiduria su biurokratiniais sunkumais, nes nežino, nuo ko pradėti. Štai kaip šis procesas turėtų veikti žingsnis po žingsnio.
Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba specialistą, kuris gydo jūsų ligą. Jis turi išduoti pažymą, patvirtinančią diagnozę ir jos sunkumą. Ši pažyma – pagrindinis dokumentas, be kurio procesas nepajudės.
Turint medicininę dokumentaciją, reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kurioje kaupiami pinigai. Kiekviena bendrovė turi savo vidines procedūras, bet iš esmės reikia pateikti prašymą, prie jo pridedant medicininius dokumentus. Bendrovė turi per nustatytą terminą – paprastai 30 dienų – priimti sprendimą.
Jei sprendimas teigiamas, pinigai pervedami į nurodytą banko sąskaitą. Čia svarbu žinoti vieną dalyką: nuo išmokėtos sumos reikės sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Tai dažnai nustebina žmones, kurie tikisi gauti visą sumą be jokių išskaitymų. GPM tarifas priklauso nuo bendros metinių pajamų sumos, todėl verta iš anksto pasikonsultuoti su mokesčių specialistu arba bent jau pasidomėti, kokia dalis liks po mokesčių.
Mokesčių klausimas – ko daugelis nesupranta iš karto
Apie mokesčius reikia kalbėti atskirai, nes čia slypi vienas didžiausių nesusipratimų. Žmonės dažnai galvoja, kad jei jie patys dėjo pinigus, tai ir atsiims juos be jokių papildomų mokesčių. Deja, taip nėra.
Pensijų kaupimas Lietuvoje veikia taip: dalis pinigų ateina iš valstybės – tai yra pervedama dalis jūsų socialinio draudimo įmokų. Kita dalis – tai papildomos įmokos, kurias mokate patys arba darbdavys. Kai atsiimate pinigus anksčiau laiko (net ir dėl ligos), nuo visos sumos arba jos dalies taikomas GPM.
Konkrečiai: jei jūsų sukaupta suma yra 20 000 eurų, o GPM tarifas – 15 proc., tai mokesčiams atiteks 3 000 eurų, ir į rankas gausite 17 000 eurų. Žinoma, tikslūs skaičiai priklauso nuo jūsų situacijos, bet principas toks.
Praktinis patarimas: prieš teikiant prašymą, verta paskaičiuoti, ar apsimoka atsiimti visą sumą iš karto, ar galbūt geriau palikti dalį kaupti toliau. Kai kuriais atvejais, jei žmogus turi kitų pajamų šaltinių, didelė vienkartinė išmoka gali „įstumti” į aukštesnį mokesčių tarifą. Tai nėra dažnas atvejis, bet apie tai verta pagalvoti.
Neįgalumas ir pensijų kaupimas – atskira tema
Svarbu atskirti du skirtingus atvejus: sunkią ligą ir neįgalumą. Tai nėra tas pats, nors dažnai šie atvejai sutampa.
Neįgalumo atveju sistema veikia šiek tiek kitaip. Jei žmogui nustatytas neįgalumas (ypač I ar II grupė), jis taip pat turi teisę atsiimti sukauptus pinigus anksčiau laiko. Tačiau čia svarbūs neįgalumo nustatymo dokumentai iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT).
Praktiškai tai reiškia, kad žmogus, kuriam nustatyta sunki liga ir dėl to – neįgalumas, gali naudotis abiem keliais. Bet dažniausiai pakanka vieno – ar tai būtų medicininė diagnozė, ar neįgalumo pažyma. Nereikia rinkti dvigubą dokumentų paketą.
Vienas niuansas, kurį verta žinoti: neįgalumo grupė turi reikšmės. I grupė (sunkiausias neįgalumas) suteikia beveik automatinę teisę atsiimti pinigus. II grupės atveju situacija gali būti sudėtingesnė – priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir pensijų bendrovės interpretacijos.
Ką daryti, jei pensijų bendrovė atsisako
Teoriškai sistema turėtų veikti sklandžiai, bet praktikoje pasitaiko atvejų, kai pensijų bendrovė atsisako patenkinti prašymą arba vilkina procesą. Ką daryti tokiu atveju?
Pirmas žingsnis – gauti rašytinį atsisakymą su aiškiu paaiškinimu, kodėl prašymas atmestas. Jei bendrovė atsisako pateikti tokį dokumentą, tai jau pats savaime yra pažeidimas.
Antras žingsnis – kreiptis į Lietuvos banką, kuris prižiūri pensijų kaupimo bendroves. Lietuvos bankas turi skundų nagrinėjimo procedūrą, ir bendrovės paprastai reaguoja rimtai, kai skundas pateikiamas reguliatoriui.
Trečias žingsnis – jei ir tai nepadeda, galima kreiptis į teismą. Tai ilgesnis ir brangesnis kelias, bet kartais būtinas. Ypač jei kalbama apie didelę sukauptą sumą.
Praktinis patarimas: visą komunikaciją su pensijų bendrove verta vesti raštu – el. paštu arba registruotais laiškais. Taip turėsite įrodymų, jei reikėtų skųstis.
Šeimos narių teisės mirties atveju
Šis klausimas dažnai lieka nuošalyje, bet jis labai svarbus, ypač kalbant apie sunkiai sergančius žmones. Kas atsitinka su sukauptais pinigais, jei žmogus miršta prieš sulaukdamas pensinio amžiaus?
Pagal Lietuvos pensijų kaupimo sistemą, sukaupti pinigai yra paveldimi. Tai reiškia, kad jie pereina įpėdiniams pagal testamentą arba pagal įstatymą. Tačiau čia yra svarbus niuansas: pinigai neperduodami automatiškai – įpėdiniai turi kreiptis į pensijų bendrovę ir pateikti atitinkamus dokumentus.
Taip pat verta žinoti, kad galima iš anksto nurodyti naudos gavėją – asmenį, kuriam atiteks pinigai mirus. Tai galima padaryti kreipiantis į pensijų bendrovę ir užpildant atitinkamą formą. Tai yra protingas žingsnis, ypač jei žmogus serga sunkia liga ir nori būti tikras, kad pinigai atiteks konkrečiam žmogui, o ne bus dalijami pagal bendrąsias paveldėjimo taisykles.
Kai pinigai rankose – ką su jais daryti
Gavus sukauptą sumą, kyla natūralus klausimas – ką su ja daryti? Ypač kai žmogus serga ir gydymas reikalauja lėšų.
Visų pirma, verta turėti aiškų planą. Gydymo išlaidos gali būti labai didelės, ypač jei reikalingas specializuotas gydymas užsienyje ar brangūs vaistai. Todėl prasminga iš anksto pasitarti su gydytoju, kiek maždaug kainuos gydymas, ir pagal tai planuoti, kaip naudoti sukauptą sumą.
Antra, jei suma yra didesnė nei reikia gydymui, verta pagalvoti apie saugų investavimą arba laikymą banko indėlyje. Indėliai iki 100 000 eurų yra apdrausti valstybės garantija, todėl tai – saugiausia trumpalaikė alternatyva.
Trečia, jei žmogus turi šeimą, verta pasitarti su finansų patarėju, kaip paskirstyti lėšas taip, kad šeima būtų apsaugota tiek gydymo laikotarpiu, tiek po jo.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – neskubėti. Gavus didelę sumą, natūralus impulsas yra greitai ją panaudoti. Bet dažnai geriau palaukti kelias savaites, susidėlioti prioritetus ir tik tada priimti sprendimus. Ypač kai žmogus yra emociškai sunkioje situacijoje dėl ligos.
Kai sistema pagaliau pradeda žiūrėti į žmogų, o ne į biurokratiją
Šie pensijų sistemos pakeitimai – tai ženklas, kad Lietuva pamažu juda link labiau į žmogų orientuotos socialinės politikos. Ilgą laiką pensijų kaupimas buvo kritikuojamas kaip sistema, kuri gerai veikia tiems, kas gyvena ilgai ir sveikai, bet baudžia tuos, kuriems gyvenimas susiklosto kitaip.
Dabar bent jau sunkiai sergantys žmonės turi aiškų kelią – kaip atsiimti savo pinigus tada, kai jų labiausiai reikia. Tai nėra tobulas sprendimas. Mokesčiai išlieka, biurokratija niekur nedingo, o procesas vis tiek reikalauja laiko ir pastangų. Bet tai yra reikšmingas žingsnis į priekį.
Jei jūs arba jūsų artimas žmogus patenka į šią kategoriją, svarbiausia žinoti: teisė egzistuoja, ja galima pasinaudoti, ir nereikia laukti, kol situacija taps dar sunkesnė. Kuo anksčiau pradėsite rinkti dokumentus ir kreiptis į pensijų bendrovę, tuo greičiau galėsite gauti pinigus, kurių gali labai prireikti.
Galiausiai verta priminti, kad ši sistema nuolat tobulinama. Tikėtina, kad ateityje sąrašas ligų, suteikiančių teisę atsiimti pinigus, gali būti išplėstas, o procedūros – supaprastintos. Todėl net jei šiandien jūsų situacija neatitinka kriterijų, verta sekti naujausius pakeitimus – galbūt rytoj viskas bus kitaip.






