.jpg)
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai, kuriuose treniruojasi mūsų ir sąjungininkų kariai, tačiau jų nepakanka. Lietuvos kariuomenės modernizacija, steigiami nauji vienetai ir augantis NATO sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje reikalauja daugiau infrastruktūros karių treniravimuisi – naujų poligonų bei karinių mokymosi teritorijų. Krašto apsaugos ministerija yra gavusi karinį patarimą ir tęsia pasirengimo poligonų steigimui darbus.
„Kariuomenės vertinimu, poligonas turėtų būti ne mažesnis nei 20 tūkst. hektarų, kad jame būtų galima vykdyti brigados dydžio pratybas ir vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių su naujausia karine technika. Naujas poligonas būtinas, siekiant iki 2030 m. išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją bei siekiant didinti mūsų šalies ir NATO sąjungininkų karių kooperaciją – naujo poligono įsteigimas yra būtina ilgalaikė investicija į mūsų šalies saugumą“, – teigia infrastruktūros klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Lietuvos savivaldybių asociacija Krašto apsaugos ministerijai yra pateikusi lūkesčius dėl galimų naudų savivaldybėms, kurių teritorijose būtų įkurti poligonai ar mokymo teritorijos. Krašto apsaugos ministerija artimiausiu metu susitiks su savivaldybių atstovais ir aptars savivaldos lūkesčius. Įvertinusi ir atrinkusi tinkamiausias teritorijas poligono steigimui, Krašto apsaugos ministerija tęs dialogą su konkrečiomis savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis, o galutiniai sprendimai bus priimti tik išklausius vietos gyventojus.
Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, net 89 proc. gyventojų kariuomenės veikla nekelia nepatogumų. Veikiančių karinių dalinių ir poligonų patirtis rodo, kad kariuomenės ir vietos bendruomenės bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas. „Ten, kur kuriasi Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų daliniai, auga vietos ekonomika, nes atsiveria galimybės vietos verslui, kuriamos naujos darbo vietos. Be to, vystoma ir greta karinės teritorijos esanti infrastruktūra – gerinama kelių būklė, įrengiamas apšvietimas, tiesiami nauji inžineriniai tinklai, sukuriamos ir kitos naudos vietos bendruomenėms“, – pabrėžia viceministrė Orijana Mašalė.
