.jpg)
Krašto apsaugos ministerija LR Seimo pavasario sesijai teikia siūlymą keisti įstatymą ir didinti karių atlyginimus bei išmokas, gerinti karių gerbūvį ir tarnybos sąlygas. Siūlomas naujasis socialinis paketas turėtų padidinti profesinės karo tarnybos patrauklumą, gerinti karių tarnybos sąlygas ir didinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus.
Šie pokyčiai reikalingi norint iki pilno operacinio pajėgumo išvystyti Lietuvos atkurtą Pirmąją nacionalinę diviziją. Siekiant pilnai užpildyti brigadas ir kitus karinius vienetus, kurie ir sudarys Pirmąją diviziją, kariams bus didinami atlyginimai bei išmokos, daugiau mokama už dalyvavimą lauko pratybose. Bus skatinami ir kariai, pasirinkę žvalgybininko kelią, jiems siūloma mokėti priedus už karinį pasirengimą žvalgybai, skatinti ilgiau pasilikti tarnyboje.
„Atkūrusi Nacionalinę diviziją, Lietuva ne tik spartina ginklavimąsi, bet ir plečia savo karinį personalą. Siekiant išlaikyti esamus karius ir pritraukti naujų, reikalingos atitinkamos paskatos — dėl aukštos kvalifikacijos personalo konkuruojame visoje darbo rinkoje. Tad esame parengę pasiūlymų paketą, kuris skubos tvarka derinamas tarp institucijų, artimiausiu metu paketas pasieks Vyriausybę ir dar pavasario sesijos metu — Seimą.
Taip pat jau šiemet, remdamiesi Suomijos ir Izraelio pavyzdžiais, ženkliai intensyvinsime rezervo mokymus. Stebėjome ir dezinformacijos naratyvus — rusijos žodžiais Lietuvoje kalbantys asmenys teigė, neva nesirūpiname savo kariais ir mariname juos pusbadžiu. Nuraminsiu — pasirūpinsime ir savo kariais, ir tuo, kad jiems netrūktų „geležies“. Kai okupantai švenčia dieną, mus atvedusią į pusšimtį raudonosios vergijos metų, norisi aiškiai pasakyti, kad, kol jie, nepaisant nekaltų žmonių žudymo, toliau klimps Ukrainoje, Lietuva ir jos laisvės gynėjai klestės“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Vienas esminių siūlymų – didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 procentais. Taip pat siūloma didinti karių priedo už ypatingą pareigų specifiką dydžius, už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms – siūloma didinti priedo koeficientą nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio.
Priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio. Lauko pratybos – psichologinės ir fizinės ištvermės reikalaujanti veikla, o ir rizika sveikatai pratybų metu – ženkliai išauga. Padidinus priedą už dalyvavimą lauko pratybose, galimai daugiau karių rinktųsi tarnybą koviniuose padaliniuose, o tai leistų geriau sukomplektuoti pėstininkų batalionus.
Įstatymo pakeitime taip pat siūloma papildyti profesionaliosios karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomų pareigų, susijusių su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžių sąrašą naujomis pareigomis/užduotimis, taip pat – mokėti priedą už specialiąją žvalgybą ir karinį parengimą žvalgybai.
Numatyti ir priedai kariams už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu, kaip ir priedai už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje. Už tai siūloma skirti 0,11 bazinio dydžio priedą. Tokio pat dydžio priedą siūloma mokėti ir už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose.
Įgyvendinus visus teikiamus Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymus ir gavus Seimo pritarimą įstatymo pakeitimo projektui, nuo š. m. liepos 1 d. realus karių atlyginimas turėtų didėti ne mažiau kaip 200 Eur „į rankas“ per mėnesį.
Naujuose pasiūlymuose papildomos skatinimo priemonės numatytos ir žvalgybos bendruomenei. Siekiant didinti žvalgybos tarnybos patrauklumą, siūloma suvienodinant žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos ir žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis: taikyti integracijos į darbo rinką pabaigus tarnybą socialines garantijas, nustatyti išmokas už kiekvieną 5 metų tarnybos laikotarpį, atsižvelgiant į tarnybos vertinimo rezultatus, nustatyti kitas socialines garantijas, kurios yra taikomos profesinės karo tarnybos kariams.
Įstatymo pakeitime taip pat numatoma, kad Krašto apsaugos ministras arba įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti kario profesinę karo tarnybą, sulaukus išleidimo į atsargą amžiaus, pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 4 metams. Siūloma ilginti ir perkėlimo į dimisiją amžių. Profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į dimisiją amžių ilginant nuo 60 iki 65 metų, toks pat ilginimas siūlomas ir atsargos kariams.
Planuojami įstatymo pakeitimai skirti karių gerovei ir turėtų ne tik pagerinti tarnaujančių karių gyvenimo sąlygas, bet ir paskatinti daugiau Lietuvos piliečių jungtis prie šalies ginkluotųjų pajėgų. Karių socialinio paketo pokyčių įgyvendinimui vien šiais metais planuojama skirti apie 20 mln. eurų. Tikimasi, kad šie pokyčiai taps motyvacija stiprinti Lietuvos kariuomenės gretas ir užtikrinti jos efektyvumą bei pasirengimą.
Karolio Kavolėlio/ KAM nuotr.
