.jpg)
Krašto apsaugos ministerija skelbia Kairių karinio miestelio infrastruktūros sukūrimo ir priežiūros paslaugų pirkimą viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Naujasis karinis miestelis Klaipėdos rajone užtikrins nuolatinę infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigadai „Žemaitija“ bei privalomosios karo tarnybos kariams.
„Kairių kariniame miestelyje įsikurs apie 1500 Lietuvos kariuomenės karių, todėl projektas reikšmingai prisidės prie Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimo. Šis karinis miestelis užtikrins reikalingą infrastruktūrą vystomai nacionalinei divizijai, kuri karo atveju taptų pagrindiniu manevro vienetu“, – pabrėžia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Karinio miestelio projektavimas ir statyba turėtų prasidėti 2027 metais, o visa infrastruktūra bus sukurta per trejus metus, taikant VPSP modelį, kuris leidžia efektyviau paskirstyti rizikas ir sumažinti pradines viešojo sektoriaus investicijas. Valstybės turtiniai įsipareigojimai projektui šiandienos kainomis siekia apie 520 mln. eurų su PVM. Ši suma apima visą infrastruktūros objektų projektavimą, statybas, statinių priežiūrą bei paslaugų teikimą 12 metų laikotarpiui, taip pat finansavimo išlaidas.
„Tai vienas iš didžiausių karinės infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje, jam taikysime aukščiausius kokybės, efektyvumo ir skaidrumo standartus. Kairių karinio miestelio sukūrimas ne tik sustiprins mūsų gynybos pajėgumus, bet ir prisidės prie Lietuvos ekonomikos – remiantis gerosios patirtimis iš Pajūrio, Rokantiškių, Šiaulių karinių miestelių bei šiuo metu vystomo Rūdninkų karinio miestelio, Kairių projektas sukurs darbo vietų vietos gyventojams ir skatins regiono ekonomikos augimą“, – sako infrastruktūros klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Kairių karinis miestelis užims apie 80 hektarų plotą. Komplekse bus įrengti gyvenamosios paskirties pastatai, administraciniai objektai, sporto ir rekreacijos infrastruktūra, sandėliavimo ir techninės paskirties pastatai bei transporto ir sraigtasparnių aikštelės. Bendras kuriamos infrastruktūros pastatų plotas sudarys apie 67 tūkst. kv. m., inžinerinių statinių plotas – apie 30 tūkst. kv. m. Ši infrastruktūra taip pat prisidės prie NATO sąjungininkų karių integravimo Lietuvoje.
Pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Iki šių metų pabaigos įmonės turi pateikti pirminius projektų įgyvendinimo pasiūlymus, po to vyks techninės, finansinės ir teisinės derybos. Galutinių pasiūlymų teikimas ir sutarčių pasirašymas planuojamas iki 2026-ųjų pabaigos.
