Pradžia / Ekonomika / Kiek kils maisto kainos? N. Mačiulis

Kiek kils maisto kainos? N. Mačiulis

Maisto kainos Lietuvoje jau kelinti metai iš eilės tampa viena skaudžiausių temų kiekvienam, kas užsuka į parduotuvę su pirkinių sąrašu. Ekonomistas Nerijus Mačiulis, kurio nuomonės rinkos analitikai ir žurnalistai klausosi jau ne pirmus metus, vėl sulaukė klausimo – ar brangimas tęsis, ir jei taip, tai kiek dar teks susitaikyti su didėjančiais čekiais. Atsakymas, kaip įprasta ekonomikoje, nėra vienareikšmis, bet tendencijos matomos gana aiškiai.

Kodėl kainos vėl kyla, nors infliacija tarsi rimo

Dar prieš metus daugelis tikėjosi, kad infliacija Lietuvoje ims sparčiai lėtėti ir maisto kainos stabilizuosis, o gal net kai kur šiek tiek atpigs. Iš dalies taip ir nutiko – bendras kainų augimo tempas sulėtėjo, tačiau tai nereiškia, kad prekės pigo. Infliacija sulėtėjo, tačiau kainų lygis liko aukštas ir toliau šliaužia į viršų, tik nebe tokiais dideliais šuoliais kaip 2022–2023 metais.

N. Mačiulis ne kartą akcentuoja, kad maisto kainas veikia ne vienas, o visa eilė veiksnių: energijos kainos, darbo užmokesčio augimas, klimato sąlygos derliams, pasaulinės žaliavų biržos ir, žinoma, prekybos tinklų kainodaros strategijos. Kai visi šie faktoriai sutampa nepalankia kryptimi, rezultatas – ir vėl brangesnė duona, pienas ar mėsa.

Ką konkrečiai sako ekonomistas

Pasak Mačiulio, artimiausiu metu drastiško maisto kainų šuolio, panašaus į tą, kurį patyrėme energetikos krizės metu, tikėtis neverta. Tačiau ir apie kainų kritimą kalbėti dar per anksti. Ekonomistas dažnai pabrėžia, kad Lietuvos vartotojas turėtų priprasti prie naujos realybės – kainos, pasiekusios tam tikrą lygį, retai grįžta atgal. Tai, ką rinkoje vadiname „brangimo sustabdymu“, dažniausiai reiškia tik lėtesnį, o ne nulinį augimą.

Jo vertinimu, metinis maisto produktų brangimas artimiausiais mėnesiais gali svyruoti nuo kelių procentų iki dviženklio skaičiaus atskirose kategorijose, priklausomai nuo konkretaus produkto ir sezoniškumo. Tai reiškia, kad vidutinė šeima toliau jaus spaudimą biudžetui, ypač jei pajamos neauga tokiu pat tempu kaip kainos.

Kurios prekių grupės brangs labiausiai

Ne visos maisto prekės brangsta vienodai – tai svarbu suprasti planuojant savo išlaidas. Remiantis rinkos stebėjimais ir ekonomistų komentarais, didžiausią spaudimą jaučia:

  • Pieno produktai – dėl žaliavinio pieno supirkimo kainų svyravimų ir gamybos sąnaudų augimo.
  • Mėsa ir jos gaminiai – čia įtakos turi pašarų kainos, energetikos sąnaudos fermose ir eksporto rinkų paklausa.
  • Šviežios daržovės ir vaisiai – itin jautrūs orų sąlygoms, todėl kainų šuoliai čia dažniausiai būna staigiausi ir sunkiausiai prognozuojami.
  • Duonos gaminiai – priklauso nuo grūdų biržos kainų, kurios pastaruoju metu buvo gana nestabilios dėl geopolitinės situacijos.

Kita vertus, kai kurios prekių kategorijos, pavyzdžiui, perdirbti produktai ar ilgo galiojimo prekės, kainų atžvilgiu elgiasi stabiliau, nes gamintojai fiksuoja sutartis su tiekėjais ilgesniam laikotarpiui.

Kaip tai atsiliepia namų biudžetui

Kai kalbame apie procentus ir infliacijos rodiklius, lengva pamiršti, kaip tai atrodo realiame gyvenime. Šeimai, kuri mėnesiui maistui skiria, tarkime, 500 eurų, net ir 5 procentų brangimas reiškia papildomus 25 eurus per mėnesį, arba 300 eurų per metus. Tai suma, kurios daugumai tenka ieškoti kitur – mažinant kitas išlaidas arba renkantis pigesnius produktų analogus.

Įdomu tai, kad statistiniai infliacijos rodikliai ne visada atspindi realų vartotojo patyrimą. Žmonės dažniausiai labiausiai atkreipia dėmesį į kasdien perkamas prekes – duoną, pieną, kiaušinius, kavą – todėl subjektyvus brangimo pojūtis dažnai būna stipresnis, nei rodo oficiali statistika.

Ar galima kažką padaryti, ar tik stebėti iš šono

Nors atskiras vartotojas negali paveikti pasaulinių grūdų kainų ar energetikos rinkos, keletas praktinių sprendimų vis dėlto padeda sušvelninti smūgį biudžetui:

  1. Stebėkite akcijas ir planuokite pirkinius iš anksto. Didžiosios prekybos tinklai reguliariai siūlo nuolaidas, ypač sezoniniams produktams.
  2. Rinkitės vietinius gamintojus ir turgų. Kartais tiesioginis pirkimas iš ūkininko išeina pigiau nei per tarpininkus.
  3. Nevenkite privačių prekybos tinklų etikečių (PL prekių). Kokybė dažnai panaši, o kaina – žymiai mažesnė.
  4. Planuokite maisto atsargas protingai. Maisto švaistymas – viena didžiausių paslėptų išlaidų kiekvienoje šeimoje.
  5. Sekite ekonomistų prognozes. Žinodami, kurios kategorijos artimiausiu metu gali brangti sparčiau, galite iš anksto pasidaryti didesnes atsargas ilgo galiojimo produktų.

Vietoj taško – žvilgsnis į priekį

Klausimas „kiek kils maisto kainos“ tikriausiai liks aktualus dar ne vienerius metus, nes globali ekonomika retai kada duoda ramybės vartotojui ilgesniam laikui. N. Mačiulio ir kitų ekonomistų komentarai leidžia susidaryti bendrą vaizdą – staigių šokų artimiausiu metu nesitikima, tačiau ir apie grįžimą prie senų kainų svajoti neverta. Tai naujoji norma, prie kurios teks prisitaikyti tiek namų ūkiams, tiek verslui.

Svarbiausia, ką galima padaryti šioje situacijoje – nelaukti stebuklo, o pradėti planuoti sąmoningiau. Kainos keisis, rinkos svyruos, bet tas, kas seka tendencijas, moka pasirinkti tinkamu momentu ir nebijo koreguoti įpročių, visada turės daugiau erdvės manevruoti. Galų gale, ekonomika – tai ne tik grafikai ir procentai, tai kasdienis mūsų visų gyvenimas, kuriame kiekvienas sprendimas prie kasos turi savo kainą, tiesiogine ir perkeltine prasme.