.jpg)
Lietuvos–Vokietijos gynybos pramonės forume Vilniuje krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė pabrėžė, kad abiejų šalių verslas turi istorines bendradarbiavimo galimybes, nes Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje yra daugiau nei tik karinė partnerystė, tai yra naujas valstybių bendrystės etapas. Forumo metu buvo pristatytos Lietuvos ir Vokietijos gynybos pramonės galimybės, aptartos bendradarbiavimo perspektyvos.
Lietuvos–Vokietijos gynybos pramonės forumas vyko dieną prieš „Baltic Miltech Summit“ – didžiausią gynybos technologijų ir inovacijų renginį Baltijos regione. Forume politikai, gynybos pramonės, inovacijų ir bankų atstovai diskutavo apie gynybos pramonei kylančius iššūkius, didėjantį gynybos finansavimą, įsipareigojimą NATO bei augantį Lietuvos ir Vokietijos įmonių bendradarbiavo poreikį.
„Šiandien Lietuvos įsipareigojimas stiprinti savo gynybinius pajėgumus yra kaip niekada ryškus. Mūsų investicijos į gynybą vien per pastaruosius ketverius metus padvigubėjo, o nuo 2014 m. išaugo daugiau kaip šešis kartus. Tai rodo mūsų ryžtą užtikrinti šalies saugumą, taip pat – įsipareigojimą sąjungininkams. Kaip ir gynybos, taip ir verslo bendradarbiavimo srityje turime siekti strateginių partnerysčių. Vokietijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimas turi didžiulį potencialą įvairiose srityse, įskaitant bendros veiklos iniciatyvas, bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų srityje“, – atidarydama Lietuvos–Vokietijos gynybos pramonės forumą sakė krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė.
Anot viceministrės, jau matosi ir tokie bendradarbiavimo vaisiai kaip bendra „Rheinmetall“ ir KMW įmonė, įsteigusi logistikos centrą Lietuvoje. Be to, būsimas susitarimas dėl „Rheinmetall“155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Radviliškio rajone pabrėžia mūsų įsipareigojimą plėtoti bendradarbiavimą gynybos gamybos srityje.
Ruošiantis Vokietijos brigados perkėlimui į Lietuvą, aptarnavimo ir techninės priežiūros sprendimų poreikis taip pat tampa itin svarbus. Lietuvoje veikiančios bendros įmonės, pasitelkdamos Vakarų šalių patirtį ir vietos gynybos pramonę, yra pasirengusios laiku teikti aukštos kokybės paslaugas, kad atlieptų Vokietijos brigados ir kitų mūsų regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų poreikius.
„Lietuvą ir Vokietiją jau daugelį metų sieja tvirti ryšiai gynybos srityje – nuo bendrų pratybų iki glaudaus bendradarbiavimo NATO rėmuose. O dabar Lietuvoje vystomi partnerystės projektai su Vokietijos gynybos sektoriaus lyderiais ne tik stiprina mūsų nacionalinį saugumą, bet ir įtraukia vietos inovacijų ekosistemą į plačiau veikiantį Europos gynybos technologijų tinklą. Tai svarbus žingsnis siekiant strateginio atsparumo ir technologinės pažangos“, – forume sakė vienas iš jo organizatorių, Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos, Gynybos pramonės politikos ir inovacijų departamento direktorius Romualdas Petkevičius.
Gynybos pramonės sričių klasterių plėtra Lietuvoje yra strategiškai svarbi tiek šalies saugumo, tiek ekonomikos, inovacijų ir tarptautinio bendradarbiavimo atžvilgiu. Įgyvendinus pramonės plėtros priemones bus sukurtas biurokratiją mažinantis „žaliasis koridorius“ gynybos pramonei. Tikimasi pritraukti ir investicijas iš tarptautinių gynybos pramonės įmonių. Dėl šios priežasties nuolat susitinkama su didžiosiomis gynybos pramonės įmonėmis.
Lietuvos gynybos pramonės plėtra ir pramoninio bendradarbiavimo skatinimas yra strateginiai Krašto apsaugos ministerijos prioritetai, apimantys visapusišką pasirengimą Lietuvos gynybai.
Nuotraukos A. Pliadis/KAM
