.jpg)
Nuoširdžiai dėkojame visiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams ir darbuotojams už tarnybą, atsidavimą ir kasdienį darbą, saugant mūsų valstybės sienas. Ši reikšminga sukaktis primena, kad patikima sienos apsauga išlieka vienu svarbiausių nacionalinio saugumo prioritetų. Geopolitinių grėsmių akivaizdoje jos svarba tik auga – tai ne tik kasdienis valstybės saugumo užtikrinimas, bet ir viena esminių visos krašto gynybos sistemos grandis.
Šiandien civilinė sauga įgyja naujų formų ir perauga į civilinę gynybą. Jos esmė – gyventojų apsauga nuo įvairių grėsmių, valstybės ir visuomenės gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumo užtikrinimas, o kilus kariniam konfliktui – parama ginkluotosioms pajėgoms. Civilinė gynyba apima visą spektrą veiksmų, kurių tikslas – institucijų, organizacijų ir visuomenės pasirengimas bei atsparumas visų rūšių grėsmėms. Stiprinant vidaus institucijų parengtį, pasirašytas susitarimas su Vidaus reikalų ministerija dėl priedangų infrastruktūros plėtros, civilinės saugos ir sveikatos apsaugos sistemų stiprinimo bei skirta 25 mln. eurų bendrai taktinio lygmens pratybų organizacijai.
Krašto apsaugos sistema glaudžiai bendradarbiauja su Vidaus reikalų ministerija, siekdama užtikrinti vidaus tarnybų pasirengimą veikti krašto gynybos sistemoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybai jau perduoti G36 šautuvai, vyksta bendras gynybos planavimas, detalizuojamos karo meto užduotys ir organizuojamos pratybos.
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ėmėsi lyderystės ir inicijavo Europos Sąjungos rytinės sienos gynybos projektą, kuris sustiprins 2300 kilometrų ilgio sieną su Rusija ir Baltarusija. Projektas remiasi jau egzistuojančiomis nacionalinėmis iniciatyvomis – Baltijos gynybos linija ir Lenkijos „Rytų skydu“ (angl. East Shield), užtikrinant efektyvų išteklių panaudojimą ir vengiant priemonių dubliavimosi. Tai sujungia, sinchronizuoja ir parodo bendrus valstybių veiksmus apsaugoti savo sienas.
Lietuva jau žengia konkrečius žingsnius – pasienyje su Rusija ir Baltarusija įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkai, kaupiamos gynybinės priemonės: „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, betoninės užtvaros, pjaunanti viela, jūriniai konteineriai. Vykdomos ir papildomos kontrmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas, miškingų vietovių išlaikymas, Nemuno brastų įtvirtinimas. Plėtojami kariuomenės minavimo pajėgumai, kurie reikšmingai didins bendrą gynybos efektyvumą.
Kontrmobilumo priemonės tampa neatskiriama rytinės ES sienos gynybos koncepcijos ir NATO gynybos planų dalimi. Jos didina valstybės atgrasomąjį bei gynybinį potencialą ir prisideda prie Lietuvos sienų su Rusija ir Baltarusija saugumo. Agresijos atveju šios priemonės leistų sulėtinti ar blokuoti priešiškų pajėgų veiksmus ir užtikrinti valstybės teritorijos apsaugą.
Glaudus Krašto apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimas yra itin svarbus valstybės saugumui užtikrinti. Institucijų veiksmų derinimas leidžia stiprinti vidaus saugumo tarnybų pasirengimą integruotis į bendrą gynybos sistemą ir užtikrina operatyvų reagavimą krizių atveju. Nuo bendrų pratybų ir ginkluotės perdavimo iki priedangų plėtros bei civilinės saugos stiprinimo – tai kryptingas veiklos planavimas ir koordinavimas, o tai tampa būtina sąlyga veiksmingai valstybės gynybai ir piliečių apsaugai.