Mokyklą palikęs mokytojas Alius grįžo į ją ieškoti prasmės: be šio darbo atrodei purvinas

Purvinas ir švaistantis gyvenimą, faustiškai neriantis į pagundų liūną. Šitaip metams atokvėpio be mokyklos persilenkus į antrą pusę pasijuto lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Alius Avčininkas. Ir grįžo į klasę. Labiausiai pasiilgęs pamokų, mokinių guvumo, tų akimirkų, kai klasėje visi nuščiūva, pasigedęs pasišpilkavimo ir sveikos ironijos. To, kas ir yra tikroji mokytojystės savastis.