Kiekvienais metais tūkstančiai Lietuvos gyventojų susiduria su ta pačia dilema – ką daryti su privalomuoju sveikatos draudimu, kai nesi darbo santykiuose, nedirbi pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą, ir niekas už tave automatiškai įmokų nemoka. 2026 metai šia prasme nebus išimtis – sistema iš esmės liks ta pati, kokią pažįstame jau seniai, tačiau sumos, kaip įprasta, keisis kartu su minimalia mėnesine alga ir vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Šiame straipsnyje bandysime ramiai ir be biurokratinio žargono išsiaiškinti, kam iš tikrųjų reikia mokėti PSD savarankiškai, kiek tai kainuos, kada atsiranda pareiga mokėti ir ką daryti, jei situacija jau tapo pavėluota.
Kas iš tikrųjų yra „nedirbantis“ PSD prasme
Čia slypi pirmoji klaida, kurią žmonės daro dažniausiai – jie tapatina „nedirbantį“ su tuo, kas registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš tikrųjų sveikatos draudimo sistema mato pasaulį kitaip. Nedirbančiu, kuriam reikia savarankiškai mokėti PSD, laikomas asmuo, kuris:
- nedirba pagal darbo sutartį (nei Lietuvoje, nei kitoje ES/EEE šalyje);
- nevykdo individualios veiklos arba veiklą vykdo, bet nepasiekia tam tikros ribos;
- nėra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis (nes tokiu atveju už jį moka valstybė);
- nėra pensininkas, neįgalusis, studentas dieniniame skyriuje, motinystės/tėvystės atostogose esantis asmuo ar kitaip valstybės draudžiamas asmuo;
- negyvena užsienyje ilgiau nei pusę metų su ten sutvarkytu draudimu.
Jeigu nė viena iš šių kategorijų netinka, sistema automatiškai laiko žmogų „PSD moku pats“ statuso turėtoju. Ir tai galioja net jei realiai pajamų nėra – valstybei nesvarbu, ar turi pinigų, svarbu, kad esi Lietuvos gyventojas ir niekas kitas už tave neįmoka.
Kiek reikės mokėti 2026 metais
PSD įmoka nedirbantiems skaičiuojama nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojančios tų metų sausio 1 dieną, taikant 6,98 proc. tarifą. Kadangi MMA kasmet peržiūrima ir dažniausiai kyla, 2026 metų įmoka bus didesnė nei 2025-aisiais. Tikslų skaičių paskelbia Vyriausybė bei Sodra artėjant naujiems metams (paprastai gruodį), todėl konkrečią sumą verta pasitikrinti oficialiuose Sodros ar VMI puslapiuose prieš pat sausio pradžią, tačiau orientacinis mėnesinis mokestis, remiantis paskutinių metų augimo tendencija, greičiausiai svyruos apie 65–70 eurų per mėnesį, tai yra maždaug 780–840 eurų per metus, jei mokama visus dvylika mėnesių.
Svarbu suprasti principą – įmoka skaičiuojama ne nuo realiai gautų pajamų, o nuo fiksuoto MMA dydžio. Vadinasi, nesvarbu, ar tavo pajamos tą mėnesį buvo nulinės, ar gavai vienkartinį pavedimą iš draugo – suma nesikeičia. Tai fiksuotas mokestis, panašus į abonentinį.
Kam valstybė moka už žmogų automatiškai
Prieš pradedant nerimauti, verta susidėlioti, ar apskritai patenki į mokančiųjų sąrašą. Valstybė draudžia (taigi mokėti nereikia) šias grupes:
- vaikai ir moksleiviai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei mokosi bendrojo ugdymo mokykloje;
- studentai, besimokantys dieniniu arba nuolatiniu būdu aukštojoje mokykloje (iki 24 metų arba be amžiaus ribos priklausomai nuo situacijos);
- senatvės pensininkai ir neįgalumo pensijos gavėjai;
- registruoti bedarbiai Užimtumo tarnyboje;
- nėščiosios, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose esantys tėvai;
- vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
- asmenys, slaugantys neįgalų šeimos narį;
- gaunantys socialinę pašalpą.
Jeigu esi vienoje iš šių kategorijų, tavo draudimas galioja automatiškai ir apie tai net nereikia niekur pranešti – informacija keliauja tarp institucijų elektroniniu būdu. Problema kyla tada, kai statusas pasikeičia, pavyzdžiui, baigei mokslus, nustojai gauti bedarbio statusą ar vaikui suėjo aštuoneri, o naujo darbo dar nėra – tada automatiškai atsiranda pareiga mokėti pačiam, dažnai apie tai net nesulaukus jokio priminimo.
Kada ir kaip sumokėti, kad neatsirastų skolos
Įmoka mokama kas mėnesį, o terminas – iki einamojo mėnesio pabaigos arba iki kito mėnesio 15 dienos priklausomai nuo pasirinktos tvarkos, tačiau paprasčiausia yra mokėti iš anksto arba susimokėti visą metų sumą vienu kartu, jei žinai, kad visus metus liksi be darbo santykių. Mokėjimai atliekami per VMI biudžeto pajamų surinkimo sąskaitą, nurodant savo asmens kodą kaip mokėjimo paskirtį ir tinkamą įmokos kodą (PSD įmokos kodas paprastai lieka nepakitęs iš metų į metus, bet visada verta patikrinti VMI svetainėje prieš pervedant).
Praktiškiausia dažniausiai yra:
- prisijungti prie VMI Mano VMI sistemos ir pasitikrinti, ar sistema jau mato tave kaip privalantį mokėti;
- nustatyti pastovų mokėjimo pavedimą banke, kad mėnesio pabaigoje suma nueitų automatiškai;
- jei situacija neaiški (pvz., neseniai grįžai iš užsienio ar baigei studijas), paskambinti į Sodros ar VMI karštąją liniją ir patikslinti statusą prieš imant iniciatyvą mokėti savarankiškai.
Kas nutinka, jei nemoki laiku
Čia dažnai atsiranda didžiausias nesusipratimas – žmonės mano, kad jei neturi pajamų, skola tiesiog „susikaupia“ ir niekas nesivargins jos ieškoti. Realybėje skola priskaičiuojama automatiškai, prie jos prisideda delspinigiai, o svarbiausia – kol skola neuždengta, draudimas laikomas negaliojančiu. Tai reiškia, kad kreipęsis į polikliniką ar ligoninę ne dėl būtinosios pagalbos, žmogus gali sulaukti sąskaitos už paslaugas, kurios paprastai būtų dengiamos nemokamai.
Skolos nesusidaro tyliai amžinai – VMI turi teisę išieškoti įsiskolinimą priverstine tvarka, įskaitant sąskaitų areštą ar išskaitymą iš gaunamų pajamų, jei tokių atsiranda vėliau (pavyzdžiui, įsidarbinus). Todėl geriausia strategija – nelaukti, kol susikaups didelė suma, o iškart, pasikeitus statusui, pasitikrinti savo padėtį ir arba pradėti mokėti, arba oficialiai patvirtinti, kad priklausai valstybės draudžiamų kategorijai.
Ką daryti, jei situacija painiavos pilna
Realiame gyvenime retai būna taip paprasta, kaip aprašyta taisyklėse. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių situacijų ir kaip jas spręsti:
- Grįžai iš darbo užsienyje. Kol turi galiojantį kitos ES šalies draudimą (pvz., A1 pažymą ar EHIC), Lietuvoje mokėti nereikia, bet vos praradus tą draudimą, atsiranda pareiga registruotis kaip mokančiam savarankiškai.
- Dirbi nelegaliai arba „už voką“. Formaliai vis tiek esi nedirbantis PSD prasme, todėl pareiga mokėti lieka tavo atsakomybėje – niekas kitas šito neatliks.
- Turi verslo liudijimą, bet veikla nevyksta. Čia priklauso nuo konkrečios situacijos ir pajamų dydžio – geriausia pasikonsultuoti su VMI, nes riba, nuo kurios PSD dengiamas automatiškai iš veiklos pajamų, keičiasi.
- Esi laisvai samdomas specialistas be sutarties. Jei nesi registravęs individualios veiklos, greičiausiai patenki į „moku pats“ kategoriją, net jei uždirbi neblogai.
Vietoj išvadų – kaip išlikti ramiam šioje sistemoje
Tiesą sakant, PSD sistema nedirbantiems žmonėms atrodo griežtesnė, nei yra iš tikrųjų, kai imi ją suprasti. Didžiausia problema – ne pati suma, kuri, palyginus su kitomis šalimis, nėra didelė, o informacijos trūkumas apie tai, kada statusas pasikeičia ir kada reikia imtis veiksmų. Praktiškas patarimas visiems, kurie 2026-aisiais planuoja laikotarpį be darbo santykių – studijų pertrauką, sabatikalą, laisvai samdomą darbą be sutarties ar tiesiog paiešką naujo kelio – yra vienas: kartą per pusmetį pasitikrinti savo statusą VMI sistemoje, net jei atrodo, kad viskas tvarkoje. Tai užtrunka penkias minutes, o gali apsaugoti nuo netikėtos sąskaitos ligoninėje ar nemalonaus laiško iš mokesčių inspekcijos po metų.
Verta įsiminti ir tai, kad įmokos dydis kasmet keičiasi kartu su MMA, todėl automatinis pastovus pavedimas, sukurtas dar 2023 ar 2024 metais, tikriausiai nebeatitinka realios 2026 metų sumos – tokius pavedimus reikia peržiūrėti sausio mėnesį, kai paskelbiami nauji dydžiai. Ir galiausiai – jei situacija tikrai sudėtinga, pavyzdžiui, ilgą laiką be jokių pajamų ir be galimybės mokėti, verta pasidomėti socialinės paramos galimybėmis savivaldybėje, nes kartais paaiškėja, kad žmogus atitinka sąlygas gauti socialinę pašalpą, o kartu su ja – ir automatinį valstybės apmokamą draudimą, apie kurį tiesiog nežinojo.






