Pradžia / Indėliai / Santaupos: kaip taupo lietuviai?

Santaupos: kaip taupo lietuviai?

Kai kalba pasisuka apie pinigus, lietuviai dažniausiai suklūsta – tema jautri, bet kartu ir įdomi. Vieni giriasi turintys pusmečio atlyginimų atsargą, kiti gūžteli pečiais ir sako, kad iki kito atlyginimo vos ištempia. Tiesa, kaip visada, yra kažkur per vidurį, o kai pažvelgi į skaičius atidžiau, paaiškėja nemažai įdomių dalykų apie tai, kaip iš tikrųjų mūsų visuomenė elgiasi su santaupomis.

Kiek iš tikrųjų atsideda į šalį

Jeigu paklaustum bet kurio pažįstamo, ar jis turi santaupų, dauguma linksės galva – taip, turiu. Bet kai pradedi kalbėti apie sumas, vaizdas pasikeičia. Bankų apklausos ne kartą rodė, kad didelė dalis gyventojų neturėtų iš ko pragyventi ilgiau nei mėnesį ar du, jei staiga netektų pajamų. Tai reiškia, kad taip vadinamas „pagalvė” – atidėti pinigai nenumatytiems atvejais – daugeliui yra veikiau teorinė sąvoka nei realybė.

Kita vertus, per pastarąjį dešimtmetį situacija po truputį gerėja. Atlyginimai auga, žmonės labiau domisi finansiniu raštingumu, o pandemijos laikotarpis daugelį privertė susimąstyti, kad rytoj gali būti visai kitaip nei šiandien. Būtent tada nemažai šeimų pradėjo sąmoningiau žiūrėti į tai, kiek lieka iš atlyginimo po visų sąskaitų.

Kur laiko pinigus – bankai, grynieji ar „po pagalve”

Lietuviai, palyginti su kitomis Europos šalimis, vis dar gana atsargiai žiūri į bankų sistemą apskritai. Nors dauguma santaupų guli banko sąskaitose ar terminuotuose indėliuose, dalis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, vis dar renkasi grynuosius. Priežastys skirtingos – kažkam tai įprotis iš sovietmečio, kažkam nepasitikėjimas finansų institucijomis, o kai kam tiesiog paprasčiau turėti pinigus po ranka.

Įdomu tai, kad terminuotieji indėliai, kurie ilgą laiką atrodė kaip praėjusio amžiaus reliktas dėl mažų palūkanų, pastaruoju metu vėl tapo populiarūs. Kai palūkanų normos šoktelėjo aukštyn, žmonės pastebėjo, kad pinigus laikant indėlyje galima uždirbti šiek tiek daugiau nei tiesiog laikant juos einamojoje sąskaitoje. Tai nėra didelis lobis, bet vis tiek geriau, negu leisti infliacijai „suvalgyti” sutaupytą sumą.

Kodėl vieni taupo, kiti – ne

Čia įdomiausia dalis. Taupymas nėra tik apie tai, kiek uždirbi – tai labiau apie įpročius ir požiūrį. Pažįstu žmonių, kurie uždirba nedaug, bet kiekvieną mėnesį atideda bent po dešimt eurų, ir žmonių, kurių atlyginimas siekia kelis tūkstančius, o santaupų nėra nė cento, nes viskas išleidžiama iškart.

Psichologai sako, kad taupymo įprotis dažnai formuojasi vaikystėje, žiūrint į tėvų elgesį su pinigais. Jei šeimoje buvo įprasta kalbėti apie biudžetą, planuoti išlaidas ir atidėti dalį pajamų, tikimybė, kad suaugęs žmogus elgsis panašiai, gerokai didesnė. Ir atvirkščiai – jei pinigai šeimoje buvo tabu tema arba nuolat trūko, žmogus gali arba tapti itin atsargus, arba, priešingai, leisti viską be jokio plano, nes „gyvenimas ir taip trumpas”.

Yra ir kita pusė – amžius. Jaunimas dažnai taupo tikslingai, konkrečiam pirkiniui ar kelionei, o vyresnio amžiaus žmonės dažniau taupo tiesiog „ramybei” – kad būtų atsarga nesėkmės atveju arba pensijai. Vidutinio amžiaus žmonės, ypač turintys vaikų, dažnai atsiduria tarp dviejų ugnių – nori taupyti, bet kasdienės išlaidos vaikams, būstui ir paskoloms neleidžia to daryti taip, kaip norėtųsi.

Investavimas vietoj taupymo – naujas trendas

Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių, ypač jaunesnės kartos, į taupymą žiūri kitaip nei tėvai ar seneliai. Vietoj to, kad tiesiog laikytų pinigus sąskaitoje, jie renkasi investuoti – į akcijas, indeksinius fondus, kai kada net į kriptovaliutas. Šis pokytis iš dalies susijęs su lengvai pasiekiamomis mobiliomis investavimo platformomis, kurios leidžia pradėti investuoti net su nedidele suma.

Tiesa, investavimas ir taupymas – ne tas pats, ir dažnai žmonės tai supainioja. Santaupos turėtų būti lengvai pasiekiamos ir saugios, o investicijos – ilgalaikis įrankis, kuris gali svyruoti ir trumpuoju laikotarpiu net atnešti nuostolį. Finansų konsultantai dažniausiai pataria pirmiausia susiformuoti bent kelių mėnesių atsargą grynaisiais ar sąskaitoje, o tik tada galvoti apie investavimą.

Dažniausios klaidos taupant

Kalbant apie tai, kaip žmonės taupo, negalima nepaminėti ir tipinių klaidų, kurias kartoja beveik kiekvienas bent kartą gyvenime.

  • Taupymas „kas liks” principu – daugelis planuoja pirma išleisti, o tik tada pažiūrėti, kas liko sąskaitoje. Deja, dažniausiai nelieka nieko.
  • Neaiškus tikslas – be konkretaus tikslo (pavyzdžiui, „noriu sukaupti 2000 eurų atsargai per metus”) taupymas dažnai virsta bevaisiu bandymu, kuris greitai pasimiršta.
  • Visi kiaušiniai viename krepšyje – laikyti visas santaupas viename banke ar viename instrumente nėra pati protingiausia strategija, ypač jei suma nemaža.
  • Impulsyvūs pirkiniai iš „taupymo fondo” – kai atsiranda sukaupta suma, kyla pagunda ją panaudoti ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, naujam telefonui vietoj planuotos atostogų atsargos.

Praktiniai patarimai, kaip pradėti taupyti (ir nemesti po savaitės)

Jei jauties atpažinęs save aukščiau aprašytose situacijose, štai keletas dalykų, kurie realiai padeda.

Automatizuok procesą. Užsisakyk pastovų pavedimą, kuris kas mėnesį, gavus atlyginimą, automatiškai perkelia dalį pinigų į atskirą sąskaitą. Jei pinigų nematai kasdienėje sąskaitoje, mažiau tikėtina, kad juos išleisi.

Nustatyk realistišką sumą. Nebūtina iš karto taupyti po 20 procentų atlyginimo. Pradėk nuo 5 procentų arba net nuo fiksuotos, mažos sumos – svarbiau įprotis, ne dydis.

Turėk aiškų tikslą. „Noriu sutaupyti” skamba silpnai. „Noriu iki gruodžio sukaupti 1500 eurų kelionei” – jau visai kas kita. Konkretus tikslas motyvuoja labiau nei abstrakti idėja.

Atskirk atsargos fondą nuo tikslinio taupymo. Pinigai nenumatytiems atvejams (avarinis fondas) ir pinigai, pavyzdžiui, naujam automobiliui, turėtų gulėti skirtingose sąskaitose, kad netyčia nesumaišytum ir neišleistum vienų vietoj kitų.

Peržiūrėk pasikartojančias išlaidas. Prenumeratos, kurių nebenaudoji, per didelis mobiliojo ryšio planas, abonementas sporto klube, į kurį nevaikščioji – tokie smulkūs dalykai per metus susisumuoja į solidžią sumą.

Nebijok terminuotų indėlių. Jei pinigų neprireiks artimiausius kelis mėnesius, terminuotas indėlis su fiksuota palūkanų norma gali būti paprastas ir saugus būdas gauti šiek tiek papildomo pelno be jokios rizikos.

Vietoj išvadų: ką iš viso to verta pasiimti sau

Jei ir yra viena mintis, kurią verta išsinešti iš viso šito – tai ta, kad taupymas Lietuvoje nėra vienalytis reiškinys. Vieni vis dar laikosi senų įpročių, kiti drąsiai eksperimentuoja su investicijomis, treti tiesiog gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir svajoja apie tą dieną, kai galės atsidėti bent šimtą eurų nesijaudindami. Visos šios situacijos yra normalios, nes finansinė padėtis, šeimos aplinkybės ir net charakteris labai skiriasi.

Vis dėlto, jei kažką reikėtų pasakyti tiems, kurie dar tik bando susidraugauti su santaupų sąvoka – pradėkite nuo mažo. Nereikia iš karto planuoti pensijos fondo ar investicinio portfelio, jei šiuo metu net avarinio fondo nėra. Pradėkite nuo paprasto: kas mėnesį atidėkite kad ir nedidelę sumą, stebėkite, kaip ji auga, ir po kelių mėnesių pastebėsite, kad tai tapo įpročiu, o ne prievole. O kai jau bus susiformavęs pagrindas – tada galima galvoti ir apie protingesnius, ilgalaikius sprendimus, kurie padės pinigams dirbti, o ne tiesiog gulėti.

Galiausiai, taupymas – tai ne apie skaičius banko sąskaitoje, o apie ramybę. Žinojimą, kad netikėtas automobilio gedimas ar sveikatos problema nesugriaus visų planų. Ir būtent dėl to verta bent pabandyti, net jei pirmi žingsniai atrodo mažai reikšmingi.