Nuo 2026 metų sausio pirmos dienos Lietuvoje pradės galioti naujas mokestinis įpareigojimas, kurį valdžia vadina saugumo įnašu. Tai nėra dar vienas biurokratinis eksperimentas – tai tiesioginis atsakas į geopolitinę situaciją regione ir įsipareigojimus NATO dėl gynybos finansavimo. Jei dirbate versle, turite įmonę ar tiesiog norite suprasti, kas keisis jūsų finansiniame gyvenime, verta atidžiai perskaityti, ką ši permaina iš tikrųjų reiškia.
Daug kas šį mokestį jau spėjo pavadinti „gynybos mokesčiu” ar „karo mokesčiu”, nors oficialus pavadinimas yra kur kas švelnesnis. Esmė ta pati – valstybei reikia papildomų lėšų, kad būtų pasiektas 5 proc. BVP gynybos finansavimo tikslas, o biudžeto rezervai tam neužtenka.
Kodėl atsirado šis mokestis
Lietuvos gynybos biudžetas per pastaruosius kelerius metus augo sparčiai, tačiau realybė tokia, kad esamos pajamos – PVM, pelno mokestis, akcizai – neišsprendžia problemos, kai reikia rasti papildomus milijardus eurams ginkluotei, infrastruktūrai ir kariuomenės plėtrai. Vyriausybė ilgai svarstė kelis variantus: didinti bendrą PVM tarifą, kelti pajamų mokestį visiems gyventojams arba įvesti tikslinį įnašą, kuris būtų susietas būtent su saugumo finansavimu.
Pasirinktas trečias kelias – tikslinis mokestis, kuris teoriškai turėtų būti laikinas, nors istorija rodo, kad „laikini” mokesčiai dažnai tampa nuolatiniais. Panašus modelis jau buvo taikomas bankų sektoriui per solidarumo įnašą, kuris veikė 2023–2024 metais ir pasirodė esąs gana efektyvus biudžeto pildymo įrankis.
Svarbu suprasti – tai nėra vienkartinė rinkliava. Įstatymų leidėjai kalba apie mokestį, kuris veiks bent kelerius metus, o jo tikslus terminas priklausys nuo to, kaip vystysis geopolitinė padėtis regione ir kiek pinigų realiai pavyks surinkti.
Kas turės mokėti saugumo įnašą
Pagrindinė mokesčio našta kris ant juridinių asmenų pečių, tačiau ne visų vienodai. Įstatymo projektas numato diferencijuotą požiūrį priklausomai nuo veiklos sektoriaus ir pelningumo:
- Įmonės, kurių metinis pelnas viršija tam tikrą ribą (numatoma apie 2 milijonus eurų), mokės papildomą procentą nuo apmokestinamojo pelno viršijant esamą 15 proc. pelno mokesčio tarifą.
- Bankų ir finansų sektoriaus įmonės, kurios jau turėjo patirties su solidarumo įnašu, tikėtina, mokės didesnį tarifą – šis sektorius istoriškai laikomas „patogesniu taikiniu” tokioms priemonėms dėl didelio pelningumo.
- Fiziniai asmenys tiesiogiai šio mokesčio nemokės, tačiau netiesiogiai jo poveikį pajus – per prekių kainas, paslaugų sąnaudas ar galimai sumažėjusias premijas darbdaviams perskirstant biudžetą.
- Mažos ir vidutinės įmonės, kurios nesiekia nustatytos pelno ribos, teoriškai turėtų likti nuošalyje, tačiau čia slypi nemažai neaiškumų dėl tikslaus apibrėžimo, kas laikoma „maža įmone” mokesčio kontekste.
Verta pastebėti, kad diskusijose dalyvavę verslo atstovai jau reiškė nerimą, jog riba nustatyta pernelyg žemai ir po ja pateks nemažai vidutinio dydžio įmonių, kurios save laiko toli gražu ne stambiu verslu.
Kaip skaičiuojamas mokesčio dydis
Skaičiavimo mechanizmas nėra itin sudėtingas, tačiau jame yra keletas niuansų, kuriuos verta suprasti prieš pradedant planuoti kitų metų finansus. Bazinė formulė atrodo taip: nuo apmokestinamojo pelno, viršijančio nustatytą ribą, skaičiuojamas papildomas 3–5 proc. tarifas (tikslus dydis dar tikslinamas priklausomai nuo sektoriaus).
Pavyzdžiui, jei įmonės apmokestinamasis pelnas siekia 3 milijonus eurų, o riba nustatyta 2 milijonai, tai saugumo įnašas bus skaičiuojamas tik nuo tos sumos, kuri viršija ribą – šiuo atveju nuo vieno milijono eurų. Tai reiškia, kad pačios ribos nepasiekusios įmonės iš viso nemokės nieko papildomo, o ribą peržengusios mokės tik nuo „perviršio”, o ne nuo visos pelno sumos.
Bankų sektoriui numatytas kitoks mechanizmas – ten mokestis gali būti skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų arba nuo bendro pelno prieš mokesčius, priklausomai nuo galutinės įstatymo redakcijos. Šis sektorius jau turi patirties su panašiais skaičiavimais iš ankstesnio solidarumo įnašo, tad administracinė našta jiems turėtų būti mažesnė nei kitoms pramonės šakoms.
Mokėjimo tvarka, terminai ir deklaravimas
Praktinė pusė – tai kas dažniausiai kelia daugiausiai galvos skausmo buhalteriams ir finansų vadovams. Numatoma, kad saugumo įnašas bus deklaruojamas kartu su metine pelno mokesčio deklaracija, tačiau gali būti reikalaujama ir avansinių mokėjimų per metus, panašiai kaip tai veikia su įprastu pelno mokesčiu.
Avansinių mokėjimų sistema, jei ji bus patvirtinta galutinėje redakcijoje, reikštų, kad įmonės turės prognozuoti savo metinį pelną iš anksto ir mokėti ketvirtines įmokas. Tai gali sukelti papildomų iššūkių tiems verslams, kurių pajamos svyruoja priklausomai nuo sezoniškumo ar rinkos konjunktūros.
Terminas pirmajai deklaracijai numatytas 2027 metų pradžioje, kai bus atsiskaitoma už 2026 metų mokestinį laikotarpį. Tai duoda šiek tiek laiko prisitaikyti, tačiau finansų specialistai rekomenduoja jau dabar pradėti modeliuoti, kaip naujas mokestis paveiks įmonės pinigų srautus.
Poveikis verslui ir realioji kaina vartotojui
Kiekvieną kartą, kai įvedamas naujas mokestis verslui, kyla natūralus klausimas – kas galiausiai už tai sumokės? Ekonomistai gana vieningai sutinka, kad dalis šios naštos, ypač didesnėse įmonėse su rinkos galia, bus perkelta vartotojams per kainų padidinimą.
Bankų sektorius, kuris jau anksčiau susidūrė su panašiu mokesčiu, dažniausiai reaguoja mažindamas indėlių palūkanas arba didindamas paslaugų kainas, o ne tiesiogiai mažindamas savo pelną. Tai reiškia, kad eiliniam gyventojui, net jei jis tiesiogiai nemoka saugumo įnašo, jo poveikis vis tiek atsispindės kasdieniuose finansiniuose sprendimuose – nuo banko paslaugų iki prekių kainų parduotuvėje.
Verslo asociacijos jau šiuo metu vykdo aktyvų dialogą su Finansų ministerija, siekdamos, kad mokestis nebūtų taikomas atgaline data ir kad būtų numatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis. Kai kurie sektoriai, ypač eksportuojantys ir konkuruojantys tarptautinėse rinkose, baiminasi, kad papildoma mokestinė našta pablogins jų konkurencingumą lyginant su kaimyninių šalių įmonėmis, kur panašių priemonių nėra.
Kaip pasiruošti pokyčiams jau dabar
Nors iki mokesčio įsigaliojimo dar liko laiko, protingiausia strategija – nelaukti paskutinės minutės. Štai keletas konkrečių žingsnių, kuriuos verta apsvarstyti jau šiandien:
- Peržiūrėkite savo finansinį modelį. Jei jūsų įmonės pelnas artėja prie nustatytos ribos, verta modeliuoti kelis scenarijus – kas keisis, jei pelnas augs ar mažės ateinančiais metais.
- Konsultuokitės su mokesčių specialistu. Kadangi galutinė įstatymo redakcija dar gali keistis, verta sekti naujienas ir turėti patikimą buhalterį ar konsultantą, kuris supranta niuansus.
- Įvertinkite kainodaros strategiją. Jei numatote, kad mokestis paveiks jūsų maržas, geriau iš anksto pagalvokite, kaip tai atsispindės kainose, o ne reaguokite skubotai artėjant terminui.
- Sekite pereinamojo laikotarpio nuostatas. Galutiniame įstatyme gali atsirasti lengvatų naujai įsteigtoms įmonėms ar tam tikriems sektoriams – verta stebėti, ar jūsų veikla nepatenka į išimčių sąrašą.
- Nepamirškite avansinių mokėjimų planavimo. Jei bus reikalaujama ketvirtinių įmokų, geriau iš anksto atidėti lėšas, nei metų pabaigoje susidurti su nemaloniu netikėtumu.
Vietoj galo – ką iš tiesų reikia įsiminti
Saugumo įnašo mokestis – tai ne tik dar viena eilutė finansų ministerijos raštuose, o realus signalas, kad gynybos finansavimas Lietuvoje pereina į naują etapą, kur biudžeto rezervai jau nebeišsprendžia klausimo, iš kur imti pinigus ginkluotei ir infrastruktūrai. Kiekvienas verslas, kurio pelnas artėja prie ribinės sumos, turėtų jau dabar pradėti planuoti, o ne laukti, kol įstatymas bus galutinai priimtas ir teks skubiai prisitaikyti per kelias savaites.
Tikroji patarimo esmė paprasta – sekite oficialius Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimus, nes detalės gali keistis iki pat paskutinio momento, ypač jei verslo asociacijų lobizmas pasieks tam tikrus rezultatus derybose. Tie, kurie ignoruos šią temą iki 2026 metų pradžios, rizikuoja atsidurti situacijoje, kai reikės skubotai perskaičiuoti visą metų biudžetą arba, dar blogiau, susidurti su nesumokėtų mokesčių pasekmėmis.
Galiausiai verta prisiminti – nors mokestis vadinamas „laikinu”, panašios priemonės istorijoje retai išnyksta taip greitai, kaip buvo žadėta. Todėl protingiau iš karto priimti šį pokytį kaip ilgalaikę realybę ir atitinkamai koreguoti verslo strategiją, o ne tikėtis, kad po metų ar dviejų viskas grįš į senas vėžes.






