Praėjusią savaitę Vyriausybė oficialiai pristatė Seimui 2026–2028 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą. Tai dokumentas, kuris nulems, kiek pinigų atiteks gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui ir socialinei paramai artimiausius trejus metus. Nors formaliai kalbama apie vidutinės trukmės planą, realų svorį turi tik pirmųjų metų – 2026-ųjų – skaičiai, nes vėlesni bus koreguojami kasmet priklausomai nuo ekonomikos būklės.
Biudžeto pristatymas visada sukelia diskusijų audrą, ir šiemet ne išimtis. Opozicija jau spėjo pavadinti projektą „optimistiniu iki naivumo”, o valdančioji koalicija tvirtina, kad tai realistiškiausias biudžetas per pastarąjį dešimtmetį. Tiesa, kaip visada, kažkur per vidurį.
Kiek pinigų ir iš kur
Bendra 2026 metų valstybės biudžeto pajamų suma siekia apie 22,4 milijardo eurų, o išlaidos planuojamos šiek tiek didesnės – apie 23,1 milijardo eurų. Deficitas, nors ir mažėjantis lyginant su pastarųjų metų tendencija, vis dar sudaro apie 2,8 procento bendrojo vidaus produkto. Finansų ministerija aiškina, kad tai atspindi tiek didėjančias gynybos išlaidas, tiek infliacijos poveikį socialinėms išmokoms, kurios indeksuojamos automatiškai.
Pajamų pusėje didžiausią dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis ir gyventojų pajamų mokestis. Ekonomistai pastebi, kad prognozės, jog PVM surinkimas augs sparčiau nei ekonomika apskritai, atrodo gana drąsios – tokia praktika Lietuvoje ne kartą baigėsi biudžeto koregavimais rudenį, kai paaiškėja, jog planuota surinkti nepavyksta.
Verta paminėti, kad biudžeto projekte numatytas ir tam tikras manevras skolinantis – valstybės skola artės prie 45 procentų BVP ribos, kas vis dar laikoma saugiu lygiu Europos Sąjungos kontekste, bet jau kelia klausimų dėl tolesnio tvarumo, jei palūkanų normos ilgai išliks aukštos.
Gynybai – rekordinė suma
Nesenkanti tema – gynybos finansavimas. 2026 metų biudžete gynybai numatyta skirti daugiau nei 5,5 procento BVP, ir tai jau nebe vienkartinis sprendimas, o įsipareigojimas, patvirtintas Seimo ilgalaikiu susitarimu. Praktiškai tai reiškia, kad kariuomenės modernizavimui, naujos technikos įsigijimui ir infrastruktūros plėtrai bus skiriama daugiau lėšų nei bet kada per nepriklausomybės laikotarpį.
Didžioji dalis papildomų lėšų numatyta divizijos formavimui, oro gynybos sistemoms stiprinti bei karinės infrastruktūros, tokios kaip poligonai ir kariniai miesteliai, plėtrai. Kariuomenės vadovybė šį sprendimą vertina teigiamai, tačiau pripažįsta, kad realus pinigų panaudojimas priklausys ir nuo to, ar pavyks laiku vykdyti viešuosius pirkimus – pastaraisiais metais būtent šis etapas dažnai užstrigdavo.
Verta pastebėti, kad gynybos finansavimo augimas dalinai finansuojamas ne tik iš bendro biudžeto, bet ir per atskirą gynybos fondą, kuris veikia lygiagrečiai su valstybės biudžetu. Ši schema kritikuojama dėl skaidrumo trūkumo, nes visuomenei sunkiau sekti, kur tiksliai keliauja kiekvienas euras.
Pensijos, algos biudžetininkams ir socialinė parama
Socialinėje srityje projektas numato tolesnį pensijų indeksavimą pagal galiojančią formulę, susietą su darbo užmokesčio fondo augimu. Praktiškai tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija 2026 metais turėtų peraugti 750 eurų ribą, nors konkretus dydis priklausys nuo galutinių ekonomikos rodiklių, kurie bus žinomi tik metų pabaigoje.
Biudžetinio sektoriaus darbuotojams – mokytojams, medikams, valstybės tarnautojams – numatytas algų didinimas, tačiau ne visiems vienodai. Mokytojų atlyginimai turėtų augti apie 8 procentus, o štai kai kurių kitų sričių specialistams padidėjimas bus kuklesnis, apie 4-5 procentus. Švietimo profesinės sąjungos jau reiškia nepasitenkinimą, sakydamos, kad realus perkamosios galios augimas, atskaičius infliaciją, bus žymiai kuklesnis nei skelbiama procentiniuose skaičiuose.
Socialinės paramos srityje numatyta padidinti vaiko pinigus bei išmokas daugiavaikėms šeimoms, tačiau tuo pačiu peržiūrimos kai kurios paramos gavimo sąlygos – siekiama sugriežtinti tikslinimą, kad parama pasiektų tikrai jos reikalingus asmenis, o ne būtų skiriama automatiškai visiems be išimties.
Mokesčių pokyčiai, kurių verta laukti
Biudžeto projektas neatsiejamas nuo mokestinės politikos pokyčių, kurie jau svarstomi atskirais įstatymų projektais. Numatoma laipsniškai didinti akcizus alkoholiui ir tabako gaminiams, taip pat diskutuojama dėl nekilnojamojo turto mokesčio reformos, kuri palies brangesnį būstą turinčius gyventojus.
Verslo bendruomenė ypač atidžiai stebi diskusijas dėl pelno mokesčio tarifo – nors tiesioginio didinimo šiuo metu neplanuojama, svarstomas tam tikrų lengvatų mažinimas, kas praktiškai reikštų didesnę mokesčių naštą kai kurioms įmonėms, ypač didesnėms korporacijoms. Smulkusis ir vidutinis verslas šiuo atveju liktų mažiau paliestas.
Atskira tema – gyventojų pajamų mokesčio neapmokestinamasis dydis. Numatoma jį didinti, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi profesinėms sąjungoms. Praktinė nauda vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui bus juntama, bet nebus dramatiška – kalbama apie kelių dešimčių eurų skirtumą per mėnesį grynajame atlyginime.
Kur pinigų pritrūks
Kaip ir kiekviename biudžete, atsiranda sričių, kurios lieka nuskriaustos. Šiemet tokia sritimi tampa kultūra – finansavimas šiai sričiai realiai, atskaičius infliaciją, netgi mažėja. Kultūros ministerija jau reiškia susirūpinimą, kad tai gali paveikti regioninių kultūros įstaigų veiklą, ypač mažesniuose miestuose, kur biudžetai ir taip riboti.
Panaši situacija ir su moksliniais tyrimais bei inovacijomis – nors kalbama apie inovacijų skatinimą kaip strateginį prioritetą, realus finansavimas šiai sričiai auga lėčiau nei bendra biudžeto apimtis. Mokslo bendruomenė tai vertina kritiškai, nurodydama, kad Lietuva ir toliau atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal investicijas į mokslinius tyrimus, matuojant procentu nuo BVP.
Savivaldybės taip pat nėra visiškai patenkintos – nors bendras savivaldybėms skiriamas finansavimas didėja, daugelis merų sako, kad realiai augantys įsipareigojimai, ypač švietimo ir socialinių paslaugų srityje, viršija gaunamą papildomą finansavimą. Tai reiškia, kad savivaldybėms teks arba didinti vietinius mokesčius, arba mažinti tam tikrų paslaugų apimtį.
Opozicijos ir ekspertų reakcijos
Kaip ir tikėtasi, opozicija biudžeto projektą kritikuoja iš kelių pusių vienu metu – vieni sako, kad deficitas per didelis ir nesuvaldomas, kiti tvirtina, kad socialinėms reikmėms skiriama per mažai. Tokia dvipusė kritika iš tiesų rodo, kad biudžetas yra tipiškas kompromisas, nepatenkinantis nė vienos ideologinės krypties iki galo.
Nepriklausomi ekonomistai atkreipia dėmesį į kelis rizikos veiksnius. Pirma, prognozuojamas ekonomikos augimas 2026 metams – apie 2,8 procento – gali pasirodyti pernelyg optimistiškas, jei geopolitinė situacija regione pablogėtų arba jei Vokietijos, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, ekonomika toliau stagnuotų. Antra, gynybos išlaidų didinimas ilguoju laikotarpiu reikalaus arba mokesčių didinimo, arba kitų sričių finansavimo mažinimo – šis klausimas biudžeto projekte tiesiogiai neatsakomas, tik atidedamas ateičiai.
Fiskalinės drausmės institucija, atsakinga už biudžeto priežiūrą, savo išvadose pažymėjo, kad projektas atitinka formalius fiskalinės drausmės reikalavimus, tačiau įspėjo dėl per didelio pasitikėjimo optimistinėmis makroekonominėmis prognozėmis. Tai standartinis įspėjimas, kuris pasirodo praktiškai kiekvienais metais, tačiau retai sulaukia realaus atgarsio politiniuose sprendimuose.
Ką tai reiškia paprastam žmogui – ir ką daryti dabar
Jei atmesime politinę retoriką ir procentus, kuriuos sunku pritaikyti kasdieniam gyvenimui, verta pagalvoti, kaip šis biudžetas realiai paveiks jūsų piniginę per artimiausius metus. Keletas praktinių pastebėjimų, kurie gali būti naudingi planuojant asmeninius finansus.
Jei dirbate biudžetinėje įstaigoje, tikėkitės algos didėjimo, tačiau nesitikėkite stebuklo – padidėjimas dažnai „suvalgomas” infliacijos ir mokesčių pokyčių. Verta jau dabar peržiūrėti savo mėnesio biudžetą ir nesitikėti, kad papildomos pajamos automatiškai reikš didesnę perkamąją galią.
Jei planuojate pirkti nekilnojamąjį turtą arba jau jį turite, sekite diskusijas dėl NT mokesčio reformos – ji dar nebaigta ir gali keistis Seimo svarstymų metu. Šiuo atveju geriau palaukti galutinio įstatymo priėmimo, o ne skubėti daryti išvadas iš pirminių projektų, kurie dažnai keičiasi iki nepažinimo.
Verslo savininkams patarimas paprastas – jau dabar pradėkite planuoti finansus atsargiau, ypač jei jūsų veikla priklauso nuo mokestinių lengvatų, kurios gali būti peržiūrėtos. Konsultacija su buhalteriu ar mokesčių specialistu šiuo metu būtų protingas žingsnis, kol dar yra laiko prisitaikyti prieš metų pabaigą.
Tėvams, auginantiems vaikus, verta atidžiai sekti socialinės paramos sąlygų pokyčius – jei šiuo metu gaunate tam tikras išmokas, patikrinkite, ar naujos taisyklės, susijusios su pajamų tikslinimu, jūsų nepalies. Geriau sužinoti apie tai iš anksto, nei sulaukti netikėto pranešimo, kad parama sumažinta ar nutraukta.
Galiausiai, svarbiausia – nepasiduoti nei perdėtam optimizmui, nei panikai. Biudžeto projektai Seime keičiasi svarstymų metu dažniau, nei norėtųsi manyti, ir galutinis, patvirtintas variantas gruodžio mėnesį gali gerokai skirtis nuo to, kas pristatyta šiandien. Todėl protingiausia strategija – stebėti procesą, bet neskubėti priimti didelių finansinių sprendimų vien tik pagal pirminį projektą. Realūs pokyčiai jūsų kišenėje pasijaus tik 2026 metų pradžioje, kai bus aišku, kas iš tiesų liko po visų pataisų ir kompromisų.






