Pradžia / Ekonomika / Šokiruojančios NT kainų prognozės iki 2030

Šokiruojančios NT kainų prognozės iki 2030

Kai pradedi kalbėti su žmonėmis apie būsto kainas Lietuvoje, retai kada išgirsi ramų, nuosaikų atsakymą. Vieni tvirtina, kad butai jau seniai atsiskyrė nuo realybės ir bet kada gali kristi. Kiti sako priešingai – kad tai, ką matėme per pastarąjį dešimtmetį, buvo tik įžanga, o tikras šuolis dar priešakyje. Tiesa, kaip dažnai būna, kažkur per vidurį, bet skirtumas tarp scenarijų, apie kuriuos kalba analitikai, tikrai verčia susimąstyti.

2030-ieji atrodo tolimi, bet iš tikrųjų tai vos šešeri metai. Tiek pat laiko, kiek praėjo nuo pandemijos pradžios iki šiandien – o per tą laiką kainos Vilniuje pakilo daugiau nei perpus. Todėl kai kalbame apie prognozes iki 2030-ųjų, kalbame ne apie kažkokią tolimą ateitį, o apie visai artimą laikotarpį, kuriame daugelis iš mūsų priims sprendimus dėl būsto pirkimo, pardavimo ar investicijų.

Kodėl analitikų nuomonės taip smarkiai išsiskiria

Jeigu paskaitytum kelis skirtingus analitinius pranešimus per pastaruosius metus, susidarytum įspūdį, kad kalbama apie visiškai skirtingas šalis. Vienoje pusėje – bankų ekonomistai, kurie remiasi demografija ir palūkanų normomis bei prognozuoja gana nuosaikų, 3-5 proc. metinį augimą. Kitoje pusėje – nekilnojamojo turto brokeriai ir kai kurie nepriklausomi analitikai, kalbantys apie galimą 30-40 proc. kainų šuolį per ateinančius penkerius metus tam tikruose segmentuose, ypač naujos statybos būstui didžiuosiuose miestuose.

Skirtumas kyla ne dėl to, kad kažkas meluoja ar klysta akivaizdžiai. Tiesiog skirtingi modeliai remiasi skirtingomis prielaidomis. Vieni orientuojasi į istorinius duomenis ir bando juos ekstrapoliuoti į priekį – tokiu atveju gauni gana atsargius skaičius. Kiti bando modeliuoti struktūrinius pokyčius: statybos leidimų kiekio mažėjimą, darbo jėgos trūkumą statybų sektoriuje, žemės kainų augimą. Tokie modeliai dažnai duoda daug agresyvesnius scenarijus.

Ir tada yra tie, kurie tiesiog žiūri, kas vyksta Varšuvoje, Taline ar Rygoje, ir sako – jeigu ten kainos jau pasiekė tam tikrą lygį, kodėl Vilnius turėtų atsilikti. Šis argumentas skamba patraukliai, bet jame slypi spąstai – kiekviena rinka turi savo dinamiką, ir lyginti tiesmukai nėra visai teisinga.

Demografija – veiksnys, kurio niekas nenori pripažinti pilnai

Štai kur prasideda įdomiausia dalis. Lietuvos gyventojų skaičius mažėja jau kelis dešimtmečius, ir tai faktas, kurio jokia rinkos euforija nepakeis. Tačiau čia yra vienas niuansas, kurį dažnai praleidžia – nors bendras gyventojų skaičius mažėja, koncentracija didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, tik didėja. Žmonės kraustosi iš regionų, o dalis emigrantų grįžta būtent į sostinę, ne į savo gimtuosius miestelius.

Tai reiškia, kad demografinis nuosmukis Lietuvoje visai nebūtinai reiškia NT kainų kritimą Vilniuje ar Kaune. Priešingai – jis gali dar labiau paaštrinti skirtumą tarp didmiesčių ir regionų. Kol Vilniuje trūksta būsto ir statybos apimtys neatitinka paklausos, kainos ten gali toliau kilti net ir bendram gyventojų skaičiui mažėjant. Tuo tarpu mažuose miesteliuose, kur jaunimas jau seniai išvažiavęs, būstas gali toliau pigti arba tiesiog stovėti tuščias, nesulaukdamas pirkėjų net už simbolinę kainą.

Šitas regioninis atotrūkis, mano nuomone, bus vienas ryškiausių bruožų iki 2030-ųjų. Nebus vienos Lietuvos NT rinkos – bus bent trys ar keturios skirtingos rinkos, kurios elgsis visiškai skirtingai.

Palūkanų normų šešėlis virš visko

Nepaisant visų demografinių ir struktūrinių veiksnių, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu būsto kainas labiausiai veikia viena paprasta figūra – EURIBOR ir bendra palūkanų normų aplinka. Kai palūkanos buvo istoriškai žemos, kredito prieinamumas buvo toks, kad žmonės galėjo sau leisti imti didesnes paskolas, o tai tiesiogiai kėlė kainas. Kai palūkanos pakilo, matėme, kaip rinka staiga sustingo – sandorių skaičius smuko, nors kainos ir nesumažėjo taip drastiškai, kaip kai kas tikėjosi.

Iki 2030-ųjų niekas negali garantuotai pasakyti, kur bus palūkanų normos. Tačiau daugelis ekonomistų sutinka, kad grįžimas prie itin žemų, artimų nuliui palūkanų yra mažai tikėtinas – tas laikotarpis buvo išskirtinis, susijęs su konkrečiomis krizėmis, o ne norma. Tai reiškia, kad būsto pirkėjai turėtų priprasti prie aplinkos, kur paskolos kainuoja brangiau nei prieš dešimtmetį, ir tai natūraliai riboja, kiek aukštai gali pakilti kainos, nepaisant kitų veiksnių.

Kita vertus, jeigu infliacija stabilizuosis ir centriniai bankai pradės nuosaikiai mažinti bazines palūkanas, kaip jau matome tam tikrus ženklus, tai gali suteikti naują impulsą rinkai – ne tokį stiprų kaip 2021-aisiais, bet vis tiek pastebimą.

Statybų sektoriaus krizė, apie kurią mažai kalbama

Vienas dalykas, kurį verta suprasti prieš darant bet kokias prognozes – Lietuvos statybų sektorius susiduria su rimtais struktūriniais iššūkiais, kurie tiesiogiai atsispindės pasiūloje. Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, augančios statybinių medžiagų kainos, biurokratiniai leidimų gavimo procesai – visa tai lemia, kad naujų projektų vystymas tampa brangesnis ir lėtesnis.

Jeigu pasiūra neauga tokiu pat tempu kaip paklausa didžiuosiuose miestuose, tai natūraliai kuria spaudimą kainoms kilti aukštyn, nepaisant kitų neigiamų veiksnių. Kai kurie vystytojai jau dabar sako, kad projektų, kurie prasidėtų 2026-2027 metais, planavimas yra apsunkintas dėl neaiškumo dėl darbo jėgos ir žaliavų kainų.

Tai reiškia, kad net jeigu paklausa dėl demografijos ar palūkanų šiek tiek atslūgtų, pasiūros trūkumas gali kompensuoti šį efektą, ir kainos tiesiog neis žemyn taip, kaip kai kas tikisi. Tai vienas iš argumentų, kuriuo remiasi tie analitikai, kurie kalba apie tolesnį, nors ir lėtesnį, kainų augimą.

Kas gali pasukti scenarijų visiškai kita linkme

Verta paminėti ir tai, kas gali sugriauti bet kokias prognozes – geopolitinė situacija regione. Lietuva yra pasienyje su Rusija ir Baltarusija, ir bet koks eskalavimas ar net rimtas įtampos padidėjimas gali turėti tiesioginį poveikį investuotojų pasitikėjimui ir NT rinkai apskritai. Matėme, kaip 2022-aisiais, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, dalis užsienio investuotojų laikinai sustabdė planus investuoti Baltijos šalyse, nors vėliau situacija stabilizavosi.

Kitas veiksnys – ekonominis nuosmukis platesniu mastu Europoje. Lietuvos ekonomika stipriai priklauso nuo eksporto ir bendros ES ekonominės situacijos. Jeigu didieji ekonomikos varikliai, tokie kaip Vokietija, patirtų ilgalaikį sąstingį, tai atsilieptų ir Lietuvos gyventojų perkamajai galiai, o kartu ir NT rinkai.

Taip pat negalima nuvertinti reguliacinių pokyčių galimybės. Jeigu valstybė nuspręstų įvesti griežtesnius mokesčius antram ar trečiam būstui, arba apribotų užsieniečių galimybes pirkti NT tam tikrose zonose, tai galėtų iš esmės pakeisti investicinį klimatą, ypač Vilniaus centre, kur dalis butų perkama būtent investiciniais tikslais, o ne gyvenimui.

Ką visa tai reiškia paprastam žmogui, planuojančiam pirkti būstą

Dabar prie praktinės dalies, nes visos šios prognozės neturi jokios vertės, jeigu jos nepadeda priimti sprendimo. Jeigu planuoji pirkti būstą artimiausiais metais, štai keletas dalykų, kuriuos verta apsvarstyti realiai, o ne teoriškai.

Pirma, jeigu perki gyvenimui, o ne investicijai, laikas rinkoje yra mažiau svarbus nei atrodo. Jeigu radai butą, kuris tinka tavo poreikiams ir kurį gali sau leisti dabar, laukimas „geresnio momento“ dažnai virsta begaliniu atidėliojimu, ypač kai rinka tokia neapibrėžta. Per pastaruosius dešimt metų buvo daug žmonių, kurie laukė kainų kritimo ir taip ir nepirko nieko.

Antra, jeigu galvoji apie investiciją, verta rimtai atsižvelgti į regioninius skirtumus, apie kuriuos kalbėjome anksčiau. Investuoti į butą mažame miestelyje, tikintis kapitalo prieaugio, šiuo metu atrodo rizikinga strategija, nebent tikslas yra nuomos pajamos, o ne kainos augimas. Tuo tarpu Vilniaus ir dalinai Kauno centrinės dalys išlieka santykinai saugesnės, nors ir brangesnės investicijos.

Trečia, atkreipk dėmesį į paskolos sąlygas labiau nei į patį būsto kainos skaičių. Skirtumas tarp 3 proc. ir 5 proc. palūkanų per 25-30 metų paskolos laikotarpį gali reikšti dešimtis tūkstančių eurų skirtumo bendroje sumoje. Verta derėtis su keliais bankais, o ne tenkintis pirmuoju pasiūlymu.

Ketvirta – nebijok naujos statybos projektų, kurie dar tik pradėti, jeigu vystytojas turi gerą reputaciją. Ankstyvame etape kainos dažnai būna mažesnės, nors rizika, kad projektas vėluos ar pasikeis, taip pat egzistuoja. Verta patikrinti vystytojo ankstesnius projektus ir kaip laikėsi terminų.

Vietoj tradicinės pabaigos – ką aš pats darytau, jeigu klaustum

Jeigu reikėtų sudėti visą šią informaciją į vieną praktinį patarimą, sakyčiau taip – nesitikėk nei šokiruojančio kainų kritimo, nei nesustabdomo augimo. Realybė bus nuobodesnė ir sudėtingesnė nei bet kuris antraštėse skambantis scenarijus. Vilniuje ir didesniuose miestuose kainos, tikėtina, toliau augs, bet daug lėtesniu tempu nei per 2020-2022 metus – galbūt 3-6 proc. per metus vidutiniškai, priklausomai nuo rajono ir segmento. Mažesniuose miestuose ir regionuose situacija bus daug labiau susiskaidžiusi, kai kur kainos gali net stagnuoti ar kristi realiąja verte, atsižvelgiant į infliaciją.

Svarbiausia, ką reikėtų prisiminti – niekas tiksliai nežino, kas nutiks 2030-aisiais, ir bet kas, kas skelbia tikslius procentus su dideliu pasitikėjimu, greičiausiai bando parduoti tau kažką, ar tai būtų knyga, kursai, ar konkretus NT objektas. Geriausia strategija – sekti fundamentalius rodiklius: palūkanų normas, statybos leidimų statistiką, demografinius pokyčius konkrečiame mieste ar rajone, kuriame domiesi. Tai duos daug tikslesnį vaizdą nei bet kuri bendra prognozė šalies mastu.

Ir galiausiai – neskubėk priimti sprendimų vien dėl baimės praleisti progą. NT rinka egzistuos ir 2030-aisiais, ir 2035-aisiais. Geriausias pirkimas visada yra tas, kuris atitinka tavo asmeninę finansinę situaciją ir gyvenimo poreikius, o ne bandymas atspėti rinkos viršūnę ar dugną.