Kiekvienais metais tie, kurie dirba savarankiškai – individualios veiklos vykdytojai, patentų savininkai, laisvieji profesionalai ar tiesiog žmonės, uždirbantys iš savo verslo be darbo sutarties – susiduria su tuo pačiu klausimu: kiek reikės mokėti už privalomąjį sveikatos draudimą ir kada. 2026 metai šia prasme nėra išimtis, tik skaičiai vėl keičiasi, nes jie susieti su minimalia mėnesine alga ir vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Šiame straipsnyje surinkta viskas, ką verta žinoti norint neapsigauti ir nesusilaukti nemalonių netikėtumų iš VMI ar Sodros pusės.
Kodėl PSD apskritai svarbu, jei dirbi sau
Daug kas galvoja, kad sveikatos draudimas – tai kažkas, kas savaime „veikia“, jei tik esi Lietuvos pilietis. Deja, taip nėra. Jei nesi apdraustas valstybės lėšomis (pavyzdžiui, nesi pensininkas, moksleivis, nedirbi pagal darbo sutartį ar neturi kito statuso, kuris suteikia draudimą automatiškai), privalai mokėti PSD įmokas pats. O jei nemoki – rizikuoji likti be nemokamų gydymo paslaugų, išskyrus greitąją pagalbą ir kelias kitas būtinąsias išimtis.
Savarankiškai dirbantiems žmonėms ši tema aktuali dvigubai, nes jų pajamos dažnai svyruoja, o pareiga mokėti įmokas neišnyksta net tada, kai veikla neduoda pelno. Būtent čia ir slypi didžiausia painiava – kada tiksliai reikia mokėti, kiek ir nuo ko skaičiuoti.
Kaip 2026 metais skaičiuojama PSD suma
PSD įmoka savarankiškai dirbantiems asmenims skaičiuojama nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), galiojančios tų metų sausio 1 dieną. Tarifas – 6,98 proc. Kadangi MMA kasmet peržiūrima Vyriausybės nutarimu, o galutinis 2026 metų dydis tvirtinamas dažniausiai rudenį prieš prasidedant naujiems metams, tikslų skaičių verta pasitikrinti oficialiuose VMI ar Sodros šaltiniuose, kai jis bus patvirtintas. Tačiau principas išlieka nepakitęs – kuo didesnė MMA, tuo didesnė ir mėnesinė PSD įmoka.
Praktiškai tai reiškia, kad jei MMA kils (o pastaraisiais metais tendencija būtent tokia), automatiškai kils ir minimali PSD įmoka, kurią turi sumokėti kiekvienas savarankiškai dirbantis asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jo veikla tą mėnesį atnešė pelną, ar ne. Tai vadinamoji minimali įmoka – tam tikras „grindų“ dydis, žemiau kurio nusileisti negalima, net jei realios pajamos buvo mažesnės.
Kai pajamos didesnės už minimumą
Jei individualios veiklos pajamos per metus viršija tam tikrą ribą, PSD skaičiuojamas jau ne nuo MMA, o nuo faktinių pajamų (tiksliau – nuo apmokestinamojo pelno), taikant tą patį 6,98 proc. tarifą. Tai reiškia, kad kuo daugiau uždirbi, tuo didesnę sumą mokėsi, tačiau yra ir viršutinė riba – įmokos skaičiuojamos ne nuo neribotos sumos, o iki tam tikro pajamų dydžio, susieto su Sodros draudžiamųjų pajamų (VDU) rodikliu. Peržengus šią ribą, papildomai PSD nuo virškribinės dalies mokėti nereikia.
Individualios veiklos vykdytojai: kas keičiasi praktikoje
Žmonėms, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą, PSD mokėjimo tvarka išlieka gana panaši kaip ir ankstesniais metais – įmokos deklaruojamos ir mokamos kartu su metine gyventojų pajamų mokesčio deklaracija arba avansu per metus, priklausomai nuo pasirinktos schemos. Svarbiausia žinoti: net jei veikla vykdoma tik kelis mėnesius per metus arba pajamų iš viso nebuvo, minimali PSD įmoka vis tiek turi būti sumokėta už tuos mėnesius, kai veikla buvo įregistruota ir nesustabdyta.
Būtent todėl daugelis patyrusių buhalterių pataria: jei žinai, kad tam tikrą laikotarpį veiklos nevykdysi (pavyzdžiui, išvyksti į užsienį, susirgi ilgam laikui ar tiesiog darai pertrauką), verta oficialiai sustabdyti individualios veiklos pažymą. Tai leidžia išvengti nereikalingų PSD prievolių tuo laikotarpiu, kai realiai nedirbi.
Verslo liudijimai ir patentai – ar keičiasi tvarka
Tie, kas dirba pagal verslo liudijimą ar turi patentą, dažnai mano, kad PSD čia įskaičiuotas automatiškai. Iš dalies tai tiesa – verslo liudijimo ar patento kaina apima tam tikrus mokesčius, tačiau PSD dažniausiai vis tiek reikia mokėti atskirai, nebent asmuo priklauso lengvatinei kategorijai (pavyzdžiui, yra apdraustas valstybės lėšomis dėl kitų priežasčių – augina mažą vaiką, yra neįgalus, gauna pensiją ir panašiai).
2026 metais patys patentų ir verslo liudijimų kainodaros principai iš esmės nesikeičia, tačiau kadangi jie taip pat susieti su MMA ar kitais valstybiniais rodikliais, verta patikslinti konkrečią savo veiklos kodo kainą savivaldybėje arba per Mano VMI sistemą prieš įsigyjant dokumentą naujiems metams.
Kada PSD mokėti nereikia – svarbiausios išimtys
Ne visi savarankiškai dirbantys privalo mokėti PSD papildomai. Štai pagrindinės situacijos, kai įmoka nereikalinga arba jau padengta kitu pagrindu:
- Jei tuo pačiu metu dirbi pagal darbo sutartį ir darbdavys jau moka už tave PSD nuo atlyginimo;
- Jei esi pensininkas, moksleivis, studentas dieninių studijų, arba priklausai kitai valstybės draudžiamųjų grupei;
- Jei augini vaiką iki 8 metų arba esi vienas iš tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų;
- Jei individualios veiklos vykdymas oficialiai sustabdytas VMI sistemoje;
- Jei esi registruotas kaip bedarbis Užimtumo tarnyboje.
Svarbu suprasti – šios išimtys galioja tik tuo laikotarpiu, kai atitinkamas statusas yra aktyvus ir teisingai deklaruotas. Jei situacija pasikeičia (pavyzdžiui, nustojama dirbti pagal darbo sutartį, bet individuali veikla lieka neuždaryta), prievolė mokėti PSD gali atsirasti automatiškai, net jei apie tai niekas atskirai neinformuoja.
Kas nutinka, jei įmoka nesumokėta laiku
Pavėluotas PSD mokėjimas – gana dažnas reiškinys, ypač tarp žmonių, kurie tik pradeda savarankišką veiklą ir dar nesusigaudo visose prievolėse. Nesumokėjus laiku, pradedami skaičiuoti delspinigiai, o svarbiausia – asmuo praranda teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas nuo tos dienos, kai atsirado įsiskolinimas. Praktiškai tai reiškia, kad jei nutinka nelaimė ir prireikia gydytojo pagalbos, o skola Sodrai nesumokėta, už paslaugas gali tekti mokėti iš savo kišenės arba grąžinti valstybei išleistas sumas vėliau.
Gera žinia – skolą sumokėjus, draudimas atsinaujina praktiškai iš karto, tačiau reikia atsiminti, kad tarp skolos susidarymo ir jos padengimo yra vadinamasis „draudimo pertrūkis“, kuris gali turėti įtakos, jei tuo metu prireikė medicininės pagalbos.
Praktinis kelrodis: kaip nepasiklysti PSD labirinte 2026-aisiais
Jei apibendrinti visą šią temą vienu sakiniu – savarankiškai dirbantiems žmonėms PSD yra ne vienkartinė, o nuolatinė atsakomybė, kurią reikia stebėti kas mėnesį, o ne tik metų gale ruošiant deklaraciją. Štai keletas konkrečių žingsnių, kurie tikrai padeda išvengti bėdų:
- Sekite MMA pokyčius. Kai tik Vyriausybė patvirtina naują minimalią algą 2026 metams, per kelias dienas paskaičiuokite, kiek tai reikš jūsų mėnesinei PSD įmokai – tai nesudėtinga aritmetika, bet padeda planuoti biudžetą iš anksto.
- Sustabdykite veiklą, kai ji nevykdoma. Jei žinote, kad artimiausiu metu neplanuojate dirbti, nedelskite su pažymos sustabdymu – tai galima padaryti per Mano VMI per kelias minutes.
- Tikrinkite savo statusą Sodroje. Ypač jei jūsų gyvenimo situacija keičiasi – baigėsi darbo sutartis, vaikas sukako 8 metus, baigėte studijas – po tokių įvykių verta pačiam pasitikrinti, ar draudimas tebegalioja.
- Nelaukite paskutinės dienos. Mokėkite PSD reguliariai, o ne susikaupus visai metinei sumai – taip lengviau valdyti pinigų srautą ir išvengti delspinigių dėl užmiršimo.
- Pasitikrinkite dvigubą draudimą. Jei dirbate ir pagal individualią veiklą, ir pagal darbo sutartį, patikrinkite, ar nemokate PSD du kartus be reikalo – kartais tai nutinka dėl neatnaujintos informacijos sistemose.
Galų gale, sveikatos draudimas nėra vien biurokratinė prievolė – tai jūsų pačių apsauga, kuri veikia tik tada, kai sistemoje viskas sutvarkyta laiku. 2026 metais, kaip ir kiekvienais kitais, geriausia strategija lieka ta pati – sekti oficialius skaičius, kai tik jie paskelbiami, ir nelaukti, kol priminimą atsiųs pats Sodros paštas.
