Seimas šiais metais vėl gerokai pajudino mokesčių sistemą – ir, reikia pripažinti, pokyčių tikrai netrūksta. Kai kurie pakeitimai jau įsigaliojo, kiti dar laukia savo eilės, bet vienas dalykas aiškus – tiek gyventojams, tiek verslui teks prisitaikyti prie naujų taisyklių. Straipsnyje bandysiu paprastai, be biurokratinio žargono, paaiškinti, kas iš tikrųjų keičiasi ir kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų, nesvarbu, ar dirbate pagal darbo sutartį, turite verslą, ar tiesiog planuojate parduoti butą.
Gyventojų pajamų mokestis – progresyvumo link
Vienas didžiausių pokyčių liečia būtent GPM. Ilgą laiką Lietuvoje galiojo praktiškai vienodas tarifas visiems, nepriklausomai nuo to, kiek uždirbi – dešimtukas ar penki tūkstančiai per mėnesį. Dabar situacija kinta ir mokestis tampa vis labiau progresyvus.
Praktiškai tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės mokės didesnį procentą nuo tos dalies, kuri viršija tam tikrą ribą. Standartinis tarifas mažoms ir vidutinėms pajamoms lieka panašus, tačiau viršijus nustatytą sumą (šiuo metu tai susieta su vidutinio darbo užmokesčio dydžiais), taikomas padidintas tarifas.
Kam tai aktualu? Visų pirma – aukštesnes pareigas užimantiems specialistams, IT sektoriaus darbuotojams, verslo vadovams. Jei jūsų mėnesinis atlyginimas gerokai viršija šalies vidurkį, verta iš anksto pasiskaičiuoti, kiek realiai pasikeis „į rankas“ gaunama suma. Buhalteriai ir finansų konsultantai jau dabar siūlo peržiūrėti atlyginimo struktūrą – gal kai kuriais atvejais apsimoka dalį atlygio gauti kitokia forma, pavyzdžiui, per akcijų opcionus ar kitas legalias schemas.
Nekilnojamojo turto mokestis – daugiau nei vienas butas kainuoja brangiau
Čia pokyčiai tikrai jaučiasi. Iki šiol NT mokestis daugumai gyventojų buvo tik teorinis dalykas – neapmokestinamoji riba buvo tokia aukšta, kad realiai jį mokėjo tik turtingiausi. Dabar riba mažinama, o tai reiškia, kad mokestį pajus ir vidutinę klasę atstovaujantys žmonės, turintys, tarkim, du butus ar namą su sodo sklypu.
Svarbiausia – keičiasi ne tik riba, bet ir pats skaičiavimo principas. Vertinamas ne atskiro turto vienetas, o bendra visų gyventojo (ar šeimos) turimo nekilnojamojo turto vertė. Tai reiškia, kad jei turite butą Vilniuje ir namą prie ežero, jų vertės sumuojamos, ir jei bendra suma viršija nustatytą ribą, mokestį teks mokėti nuo viršijančios dalies.
Praktinis patarimas: pasitikrinkite savo turto vertę VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Dažnai žmonės nustemba, kai paaiškėja, kad jų nuosavybė vertinama gerokai brangiau, nei jie patys manė. Jei planuojate artimiausiu metu pirkti antrą nekilnojamąjį turtą – verta iš anksto pasiskaičiuoti, kaip tai atsilieps metiniam mokesčių krepšeliui.
PVM tarifai – kur laukia lengvatos, o kur griežtinimas
Pridėtinės vertės mokesčio srityje vaizdas margas. Viena vertus, tam tikroms prekių ir paslaugų grupėms taikomos lengvatos pratęsiamos arba net išplečiamos – tai liečia, pavyzdžiui, kai kurias maisto prekes, kultūros renginius, knygas ir periodinius leidinius. Kita vertus, kai kurioms prabangos prekėms ar tam tikroms paslaugoms lengvatinis tarifas naikinamas.
Verslui tai reiškia papildomą administracinę naštą – reikia atnaujinti apskaitos sistemas, perskaičiuoti kainodarą, informuoti klientus. Jei turite smulkų verslą ir dirbate su prekėmis, kurioms keičiasi PVM tarifas, patariu neatidėlioti ir jau dabar konsultuotis su buhalteriu dėl pereinamojo laikotarpio tvarkos – dažnai būna numatytos specifinės datos, nuo kada senos ir naujos taisyklės pradeda galioti skirtingoms sutartims.
Pelno mokestis smulkiajam ir vidutiniam verslui
Ilgą laiką mažosioms įmonėms galiojo gan patraukli 5 proc. pelno mokesčio tarifo lengvata. Dabar sąlygos šiek tiek keičiasi – griežtėja kriterijai, kuriuos reikia atitikti, norint pasinaudoti šia lengvata. Peržiūrimas darbuotojų skaičiaus limitas, pajamų riba, taip pat atsiranda papildomų sąlygų, susijusių su akcininkų struktūra.
Tai aktualu visiems, kurie turi UAB su nedideliu apyvartos ir darbuotojų skaičiumi. Jei anksčiau jūsų įmonė automatiškai pateko į lengvatinį režimą, dabar verta perskaičiuoti, ar vis dar atitinkate visus kriterijus. Kai kuriais atvejais gali tekti koreguoti verslo struktūrą arba susitaikyti su standartiniu 16 proc. tarifu.
Šalia to, keičiasi ir investicinių lengvatų sistema – įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, technologijų atnaujinimą ar žaliąją transformaciją, numatytos papildomos mokestinės paskatos. Tai gera žinia toms įmonėms, kurios planuoja plėtrą ir modernizaciją artimiausiais metais.
Akcizai – degalai, alkoholis ir tabakas vėl brangs
Akcizų didinimas jau tapo tradicija – kiekvienais metais jie palaipsniui kyla, ir šie pakeitimai ne išimtis. Degalų akcizai didinami nedideliais žingsniais, siekiant palaipsniui suderinti Lietuvos tarifus su ES vidurkiu. Panašiai keičiasi ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių apmokestinimas.
Nors atskirai kiekvienas padidėjimas atrodo nedidelis, sudėjus visus pakeitimus per kelerius metus, poveikis biudžetui jaučiasi gerokai stipriau. Jei esate verslo savininkas, prekiaujantis šiomis prekių grupėmis, būtina sekti akcizų tarifų kitimo grafiką – jis dažniausiai skelbiamas iš anksto, kad būtų galima planuoti atsargas ir kainodarą.
Kaip visa tai paveiks jūsų kasdienybę
Jei apibendrintume paprastais žodžiais – daugiau uždirbantys mokės daugiau, turintys daugiau nekilnojamojo turto irgi prisidės prie biudžeto solidžiau, o smulkusis verslas turės atidžiau sekti, ar vis dar patenka į lengvatines kategorijas. Vartotojams tiesiogiai jausis kainų pokyčiai degalinėse, parduotuvėse ir, tikėtina, kai kuriose paslaugose, kurioms keičiasi PVM tarifai.
Konkretus patarimas kiekvienam: nelaukite paskutinės minutės. Jei turite sudėtingesnę finansinę situaciją – keli nekilnojamojo turto objektai, verslas, papildomos pajamos iš investicijų – verta susisiekti su mokesčių konsultantu ar buhalteriu jau dabar, kol dar yra laiko pasiruošti, o ne skambučiais spręsti problemas paskutinę minutę prieš deklaracijos pateikimo terminą.
Ką daryti su visa šia informacija
Mokesčių pakeitimai retai kada būna maloni naujiena, bet ignoruoti juos – dar blogesnis variantas. Geriausia strategija paprasta: pirma, pasitikrinkite, kurios konkrečiai naujovės liečia jūsų situaciją – nereikia gilintis į viską iš karto, jei, tarkim, neturite verslo ar antro būsto. Antra, jei matote, kad pokyčiai jums aktualūs, susiplanuokite laiką pasiruošimui – tai gali reikšti pokalbį su buhalteriu, turto vertės peržiūrą ar tiesiog atidesnį žvilgsnį į atlyginimo lapelį.
Ir galiausiai – sekite oficialius šaltinius, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainę, kur paprastai atsiranda išsamūs paaiškinimai ir pereinamojo laikotarpio taisyklės. Mokesčių sistema Lietuvoje keičiasi gan dažnai, tad įprotis kartą per pusmetį pasitikrinti, ar niekas nepasikeitė jūsų mokestinėje situacijoje, tikrai neprošal. Galų gale, geriau žinoti iš anksto, nei nustebti gavus mokestinį pranešimą, kurio niekas nesitikėjo.
