Krašto apsaugos ministerija plečia kontrmobilumo priemonių arsenaląir stiprina savivaldybių atsparumą

prieš 8 val. 27

Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene didina kontrmobilumo projekto apimtis ir didelį dėmesį skiria savivaldos poreikiams. Kontrmobilumo arsenalą pildo naujomis saugumo priemonėmis, kurios bus skirtos svarbios infrastruktūros ir civilinių objektų apsaugai šalies savivaldybėse.

Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje šiam tikslui numatyta panaudoti 9 mln. eurų iki 2030 m. Karo komendantūrų valdyba įvertino, kokias priemones savivaldybės privalo turėti, siekiant įgyvendinti karo komendantų užduotis karo metu – tai inžinerinių priemonių parkai, kuriuos sudarys 11,6 tūkst. vienetų drakono dantų, 4500 vienetų surenkamų ežių ir 720 km koncertinos.

„Svarbu diegiant kontrmobilumo priemones bendradarbiauti su vietos savivalda. Turime užtikrini ne tik kontrmobilumą pasienyje, bet ir turėti savivaldybių viduje parengtas fortifikacines priemones bei suplanuotus inžinerinius įtvirtinimus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Lietuva per ateinančius 10 metų kontrmobilumo projektui ketina skirti apie 1,1 mlrd. eurų. Stiprinant kontrmobilumo pajėgumą, didžiausias dėmesys skiriamas minavimo pajėgumui. Tam bus numatyta ir didžiausia lėšų dalis – prieštankinių minų ir jų sistemų įsigijimui ketinama skirti daugiau nei 800 milijonų eurų arba tris ketvirtadalius visų planuojamų investicijų.

Taip pat bus spartinamas Lietuvos kariuomenės inžinerinių priemonių įsigijimas. Į kontrmobilumo priemonių arsenalą įtraukiami ir elektroninės kovos pajėgumai, antidroninės sistemos, stiprinama stebėjimo ir išankstinio perspėjimo sistema. 

Plečiama kontrmobilumo projekto apimtis tiek kiekybine, tiek ir kokybine kryptimi. Šiuo metu baigiami steigti 27 inžineriniai priemonių parkai bus plečiami iki 50 bei didinami inžinerinių priemonių kiekiai visuose parkuose, fortifikacijos sistemos pritaikomos prie identifikuotų konkrečių vietovių pagal šalies gynybos planų reikalavimus.

Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija plėtoja Baltijos gynybos linijos projektą. Išilgai rytinės NATO sienos kuriama kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną. Šiuo metu vyksta intensyvūs darbai, identifikuojami geografiniai taškai, kuriuose šalių inžinerinės kliūtys turi susijungti ir užtikrinti Baltijos gynybos linijos vientisumą.

Aktyviai bendradarbiaujama ir su Lenkija „East Shield“ projekto rėmuose, rengiantis Suvalkų koridoriaus gynybai.

Kontrmobilumo priemonės yra svarbi mūsų šalies gynybos koncepcijos dalis. Jų dėka bus didinamas atgrasomasis ir gynybinis valstybės potencialas bei valstybės sienų su Rusija bei Baltarusija saugumas. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respubliką.

srž. sp. K. Kavolėlis/KAM

Skaityti visą straipsnį