Sausio mėnesio statistika visada būna savotiška – po Kalėdų ir Naujųjų metų šurmulio prekybininkai atsikvepia, o skaičiai dažnai nustebina net pačius analitikus. Šįkart Lietuvos statistikos departamento paskelbti duomenys parodė, kad mažmeninės prekybos apyvarta per metus išaugo 9,3 procento. Skaičius gražus, bet kaip visada – velnias slypi detalėse, o už bendro augimo procento slepiasi gana margas vaizdas, kurį verta išsiaiškinti nuosekliau.
Kas iš tikrųjų slypi už šio skaičiaus
Kai matome antraštę „+9,3%“, natūralu pagalvoti, kad žmonės staiga pradėjo pirkti daugiau ir gyvena geriau. Tikrovė šiek tiek sudėtingesnė. Dalis šio augimo – tai infliacijos poveikis, dalis – realus vartojimo pokytis, o dalis paprasčiausiai atsiranda dėl to, kaip skaičiuojama bazinė reikšmė (praėjusių metų sausis buvo palyginti silpnas dėl vartotojų atsargumo po šventinių išlaidų bumo).
Statistikos departamentas apyvartą skaičiuoja tiek einamosiomis, tiek palyginamosiomis kainomis. Būtent antrasis rodiklis parodo, ar žmonės iš tikrųjų perka daugiau prekių, ar tiesiog moka daugiau už tą patį krepšelį. Palyginamosiomis kainomis augimas buvo kuklesnis – apie 4-5 procentinius punktus mažesnis nei nominalusis skaičius, kas reiškia, kad kainų komponentas vis dar gerokai prisideda prie bendro vaizdo.
Kodėl svarbu skirti nominalų ir realų augimą
Daugelis žmonių, skaitydami naujienas apie prekybos apyvartą, automatiškai galvoja apie perkamosios galios augimą. Tai klaida, kurią daro net kai kurie žurnalistai. Jei kaina išaugo 5 procentais, o apyvarta – 9,3 procento, tai reiškia, kad realus prekių kiekio augimas siekia maždaug 4 procentus. Vis tiek tai neblogas rodiklis, tačiau visiškai kitokia istorija nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kurie sektoriai traukė augimą
Ne visos prekybos šakos augo vienodai. Tradiciškai sausio mėnesį stipriausiai auga ne maisto prekių segmentas – žmonės naudojasi išpardavimais, keičia praeitų metų dovanas, perka naujus buities įrenginius. Šįkart ryškiausiai augo:
- Kompiuterinės ir buitinės elektronikos prekyba – gerokai paveikta metų pradžios išpardavimų ir naujų technologijų modelių pristatymo;
- Automobilių degalų mažmeninė prekyba – augimą lėmė ir kainos, ir šiek tiek padidėjęs mobilumas;
- Aprangos ir avalynės sektorius – klasikinis sausio išpardavimų efektas;
- Maisto prekių parduotuvės – augimas kuklesnis, bet stabilus, daugiausia dėl kainų, o ne kiekio.
Įdomu tai, kad būtent nemaistinių prekių segmentas šįkart tapo pagrindiniu variklio, o ne įprastas maisto prekybos tinklų augimas, kuris paprastai būna stabiliausias, bet ir lėčiausiai kylantis rodiklis.
Mažmena vs didmena – skirtingos istorijos
Verta prisiminti, kad „prekybos apyvarta“ – terminas, kuris apima ne tik parduotuves, kuriose apsiperkame kasdien. Didmeninė prekyba dažnai juda visai kita kryptimi nei mažmeninė, nes ją stipriau veikia eksporto ir importo srautai, žaliavų kainos, verslo užsakymai. Šio mėnesio duomenys rodo, kad didmeninės prekybos augimas buvo santūresnis – apie 6-7 procentus, kas signalizuoja, kad verslo sektorius vis dar atsargus dėl bendros ekonominės situacijos regione.
Toks skirtumas tarp mažmenos ir didmenos dažnai reiškia vieną dalyką – vartotojai pirko drąsiau nei verslai investavo. Tai gali būti tiek geras, tiek nelabai geras ženklas, priklausomai nuo to, kaip ilgai tokia tendencija išsilaikys.
Kainų įtaka realiems skaičiams
Nereikia užmiršti, kad Lietuvoje kainos per pastaruosius metus keitėsi netolygiai. Energetikos ištekliai, kuro kainos, taip pat kai kurių importuojamų prekių savikaina – visi šie veiksniai tiesiogiai paveikė galutinę produkto kainą lentynoje. Kai kalbame apie apyvartos augimą, verta atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis padidėjimo maisto sektoriuje kyla būtent iš kainų, o ne iš to, kad žmonės perka daugiau duonos ar pieno.
Kaip sako vienas mano pažįstamas ekonomistas – „kai matai gražų procentą prekybos ataskaitoje, pirmiausia paklausk, kiek iš to sumokėjo tavo piniginė, o ne tavo šaldytuvas“.
Ši frazė gerai apibendrina situaciją – augimas realus, tačiau jo šaknys glūdi ne vien vartojimo entuziazme.
Regioniniai skirtumai, kurių dažnai nepastebime
Statistika, skelbiama nacionaliniu mastu, dažnai paslepia tai, kas vyksta atskiruose regionuose. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – prekybos apyvarta augo sparčiau nei mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse. Tai nėra staigmena – didesniuose miestuose gyvena daugiau žmonių su didesnėmis pajamomis, ten daugiau prekybos centrų, platesnis prekių pasirinkimas, taip pat aktyviau vystosi elektroninė prekyba, kuri irgi įskaičiuojama į bendrą statistiką.
Mažesniuose miestuose augimas buvo kuklesnis, kartais siekiantis vos 3-4 procentus. Tai rodo, kad ekonominis atotrūkis tarp regionų vis dar egzistuoja ir, deja, nemažėja taip greitai, kaip norėtųsi.
Ką tai reiškia verslui ir vartotojams praktiškai
Jei esate smulkaus verslo savininkas ar tiesiog stebite rinką dėl asmeninių sprendimų (pavyzdžiui, planuojate investuoti ar keisti darbą), verta atsiminti kelis dalykus:
- Nesureikšminkite vieno mėnesio duomenų. Sausio statistika dažnai būna iškreipta dėl sezoniškumo – geriau lyginti ketvirčio ar pusmečio rodiklius.
- Atkreipkite dėmesį į palyginamųjų kainų rodiklį, o ne vien į nominalų augimą – jis parodo tikrąją vartojimo tendenciją.
- Sekite, kurie sektoriai auga stabiliai, o ne vienkartiniai šuoliai – tai padeda suprasti, kur verta investuoti ar plėsti verslą.
- Nepamirškite regioninio konteksto – jei planuojate verslą provincijoje, nacionaliniai vidurkiai gali klaidinti.
Vartotojams šis skaičius reiškia paprasčiau – jei jaučiate, kad išleidžiate daugiau nei anksčiau, tikėtina, kad tai ne vien jūsų įsivaizdavimas. Kainos vis dar spaudžia biudžetus, net jei bendra ekonomika ir rodo augimą.
Vietoj išvadų – ką verta pasiimti sau iš šio skaičiaus
9,3 procento augimas skamba įspūdingai, bet tikroji istorija, kaip dažnai būna su ekonomine statistika, yra sluoksniuota kaip svogūnas. Nulupus viršutinį sluoksnį matome kainų poveikį, po juo – sezoniškumą, dar giliau – regioninius skirtumus, o pačiame viduryje – tikrąjį, kuklesnį, bet vis tiek teigiamą vartojimo augimą.
Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika sausio mėnesį rodė atsigavimo ženklus, tačiau tas atsigavimas nėra tolygus – jis stipresnis miestuose, nemaistinių prekių segmente ir tarp žmonių, kurių pajamos leidžia sau leisti daugiau po švenčių sezono. Jei norite sekti šią temą toliau, patariu nesustoti ties viena antrašte, o palyginti kelis mėnesius iš eilės – tik taip išryškės, ar tai buvo laikinas šuolis, ar tikra, ilgalaikė tendencija, kurią verta įsidėmėti planuojant tiek asmeninius finansus, tiek verslo strategiją.
