Kai prieš daugiau nei dešimtmetį kas nors būtų pasakęs, kad maža Baltijos šalis su vos trimis milijonais gyventojų taps viena aktyviausių startuolių ekosistemų Europoje, dauguma būtų tik šyptelėję. Šiandien situacija visai kitokia – Lietuva turi ne vieną, o kelis vienaragius (unicorns), o Vilnius jau seniai nebe tik gražus senamiestis, o vieta, kur susirenka investuotojai, programuotojai ir žmonės, ieškantys kitos idėjos, kuri galėtų pakeisti rinką.
Šis straipsnis – bandymas atsakyti, kaip taip atsitiko, kokie startuoliai tapo tikra sėkmės istorija, ir kas laukia tų, kurie svarsto pradėti savo verslą būtent čia, Lietuvoje.
Kaip prasidėjo lietuviškas startuolių bumas
Sąvoka „vienaragis” (unicorn) startuolių pasaulyje reiškia privačią įmonę, kurios vertė pasiekia bent milijardą dolerių. Tokių įmonių pasaulyje vis dar nedaug, tad kiekviena naujiena apie tokį startuolį – rimtas įvykis. Lietuvai pirmasis vienaragis atsirado 2019 metais, kai Vinted, drabužių ir kitų daiktų perpardavimo platforma, pasiekė milijardo dolerių vertinimą. Tai buvo tarsi ženklas visai ekosistemai – jei vieni sugebėjo, gali ir kiti.
Reikia pripažinti, kad dirva tam buvo ruošiama gerokai anksčiau. Dar 2008–2012 metais, kai pasaulį krėtė finansų krizė, Lietuvoje pradėjo formuotis pirmosios technologijų bendruomenės. Tuo metu jaunimas, neradęs darbo tradicinėse įmonėse, ėmė kurti savo produktus. Valstybė taip pat nesėdėjo sudėjusi rankas – buvo kuriamos mokesčių lengvatos, startuolių vizos programa, o „Startup Lithuania” tapo tam tikru koordinaciniu centru, jungiančiu naujai gimstančias įmones su investuotojais ir mentoriais.
Vinted, Nord Security ir kiti garsūs vardai
Kalbant apie Lietuvos startuolius, neįmanoma apeiti Vinted. Ši platforma, leidžianti parduoti ir pirkti dėvėtus drabužius, prasidėjo kaip paprastas studentų projektas – Milda Mitkutė norėjo atsikratyti nereikalingų drabužių spintos, o Justas Janauskas pasiūlė tam sukurti internetinę svetainę. Šiandien Vinted veikia daugiau nei 20 rinkų, o jos vertė viršija keturis milijardus eurų.
Antrasis, ne mažiau žinomas vardas – Nord Security, kompanija, sukūrusi NordVPN. Tai produktas, kurį naudoja milijonai žmonių visame pasaulyje, norinčių apsaugoti savo duomenis internete. Įdomu tai, kad Nord Security istorija prasidėjo dar 2012 metais, tačiau tikroji sėkmė atėjo vėliau, kai kompanija pradėjo agresyviai plėsti savo produktų liniją – atsirado NordPass, NordLocker, NordLayer ir kiti sprendimai, orientuoti į kibernetinį saugumą.
Trečias pavyzdys, apie kurį girdime rečiau, bet kuris taip pat vertas dėmesio – Baltic Classifieds Group, valdanti skelbimų portalus keliose Baltijos šalyse. Nors ši kompanija nėra tokia žinoma vartotojams kaip Vinted ar NordVPN, finansiniu požiūriu ji taip pat priskiriama prie sėkmingiausių regiono verslų.
Be šių trijų didžiųjų, verta paminėti ir kylančias žvaigždes – CGTrader, kuriančią 3D modelių platformą; Tesonet, kuris tapo tam tikru „startuolių fabriku”, iš kurio išaugo kelios kitos sėkmingos įmonės; taip pat fintech sektoriaus atstovus, tokius kaip Kevin. ar SumUp konkurentus, veikiančius mokėjimų srityje.
Kodėl būtent Lietuva
Natūralu paklausti – kodėl būtent tokia maža šalis sugebėjo sukurti tokią stiprią startuolių aplinką? Atsakymas – ne vienas veiksnys, o jų kombinacija.
Pirma, švietimo sistema. Lietuvoje matematikos ir informatikos mokymas visada buvo stiprus, o universitetai, tokie kaip Vilniaus universitetas ar Kauno technologijos universitetas, kasmet išleidžia nemažai IT specialistų. Nors dalis jų išvyksta dirbti į užsienį, vis daugiau lieka arba grįžta, matydami, kad čia irgi galima kurti rimtus produktus.
Antra, kaštai. Palyginus su Vakarų Europa ar JAV, samdyti programuotoją Lietuvoje vis dar pigiau, nors ši riba sparčiai nyksta. Tai reiškia, kad startuoliams ankstyvoje stadijoje lengviau ištempti savo pinigų atsargas ilgesniam laikui.
Trečia, reguliacinė aplinka. Lietuvos bankas jau seniai tapo patrauklia vieta fintech kompanijoms – čia lengviau gauti elektroninių pinigų licenciją nei daugelyje kitų ES šalių. Būtent todėl tiek daug mokėjimų ir finansinių technologijų startuolių pasirinko Lietuvą kaip savo bazę, net jei jų klientai yra visai kitose šalyse.
Ketvirta – bendruomenė. Vilniuje, Kaune ir net Klaipėdoje susiformavo tinklai žmonių, kurie dalinasi patirtimi, rengia renginius, tokius kaip „Login” konferencija, ir tiesiog padeda vieni kitiems. Tai gal ir neapčiuopiamas dalykas, bet startuolių pasaulyje bendruomenė dažnai reiškia daugiau nei bet koks finansavimas.
Investicijos ir kas jas atveda
Nė vienas startuolis neišgyvena vien iš idėjų. Reikia pinigų, o Lietuvos rizikos kapitalo rinka per pastarąjį dešimtmetį irgi smarkiai pasikeitė. Anksčiau vietiniai fondai buvo negausūs, tad startuoliai turėjo ieškoti kapitalo užsienyje. Šiandien situacija kitokia – veikia tokie fondai kaip Practica Capital, Contrarian Ventures, Baltic Sandbox ar Firstpick, kurie investuoja būtent į ankstyvos stadijos projektus.
Be to, valstybė per „Invega” ir Europos Sąjungos struktūrinius fondus siūlo įvairias finansavimo priemones – nuo negrąžintinų subsidijų iki lengvatinių paskolų. Tiesa, biurokratija čia dažnai tampa iššūkiu, ir ne vienas verslininkas prisipažįsta, kad greičiau susiranda privatų investuotoją, nei sulaukia atsakymo iš valstybinės institucijos.
Verta paminėti ir tai, kad didžiausios investicijos dažnai ateina ne iš Lietuvos, o iš tarptautinių fondų – tokių kaip Insight Partners ar EQT, kurie investavo į Vinted ir Nord Security. Tai rodo, kad vietinė ekosistema jau pasiekė tokį brandos lygį, kai globalūs žaidėjai nebijo dėti didelių sumų į lietuviškus projektus.
Sunkumai, apie kuriuos nedažnai kalbama
Būtų nesąžininga piešti vien rožinį paveikslą. Lietuvos startuolių ekosistema turi ir savo problemų.
Viena didžiausių – talentų trūkumas. Nors universitetai išleidžia specialistus, paklausa auga greičiau nei pasiūla, o atlyginimai sparčiai kyla. Nemažai patyrusių programuotojų traukia dirbti nuotoliniu būdu didesnėms Vakarų kompanijoms, kurios moka daugiau, nei gali sau leisti vietinis startuolis.
Antra problema – rinkos dydis. Lietuva turi vos tris milijonus gyventojų, tad kiekvienas startuolis, siekiantis rimto augimo, turi iš karto galvoti apie tarptautinę rinką. Tai reiškia papildomus iššūkius – kalbos, kultūrinius skirtumus, skirtingus reguliavimus.
Trečia – rizikos vengimas. Nors situacija keičiasi, lietuviška visuomenė vis dar linkusi vertinti stabilų darbą labiau nei rizikingą verslo kūrimą. Tėvai dažnai skatina vaikus rinktis „saugią” profesiją, o ne mesti viską ir kurti savo produktą. Tai lėtai keičiasi, ypač matant sėkmės istorijas, bet mentalitetas keičiasi ne per vienerius metus.
Ką daryti, jei norite prisijungti prie šio judėjimo
Jei skaitote šį straipsnį ir galvojate apie savo idėją, štai keletas praktinių dalykų, kuriuos verta žinoti prieš žengiant pirmąjį žingsnį.
- Pradėkite nuo bendruomenės, ne nuo biuro. Vilniuje veikia keli bendradarbystės centrai ir akceleratoriai, tokie kaip „Startup Space” ar „Vilnius Tech Park”. Ten galima ne tik rasti pigesnę darbo vietą, bet ir susipažinti su žmonėmis, kurie jau praėjo panašų kelią.
- Neieškokite investicijų per anksti. Daugelis startuolių klaidą daro ieškodami rizikos kapitalo dar prieš turint bent minimalų produktą ar klientų atsiliepimus. Fondai nori matyti trakciją, ne tik gražią prezentaciją.
- Pasinaudokite mokestinėmis lengvatomis. Lietuvoje veikia startuolių vizos programa užsieniečiams, taip pat mokesčių lengvatos IT sektoriaus įmonėms. Verta pasidomėti, ar jūsų veikla atitinka kriterijus.
- Galvokite globaliai nuo pirmos dienos. Kaip minėta, vietinė rinka per maža rimtam augimui. Net jei produktą testuojate Lietuvoje, planas turėtų apimti bent visą Baltijos regioną ar platesnę Europą.
- Ieškokite mentorių, ne tik pinigų. Žmonės, kurie jau praėjo šį kelią – pavyzdžiui, buvę Vinted ar Nord Security darbuotojai – dažnai mielai dalijasi patirtimi. Tokie ryšiai kartais vertingesni nei pati investicija.
Vietoj taško – kur link viskas juda
Lietuvos startuolių istorija dar tikrai nesibaigia ties Vinted ar Nord Security. Kasmet atsiranda naujų vardų, kurie bando savo jėgas skirtingose srityse – nuo dirbtinio intelekto sprendimų iki žaliosios energetikos technologijų. Tai, kas prasidėjo kaip keleto entuziastų iniciatyva, per dešimtmetį virto ekosistema, kuri traukia dėmesį net didžiausių pasaulio investuotojų.
Žinoma, dar toli iki tokių centrų kaip Berlynas ar Londonas, bet, tiesą sakant, dydis ne visada svarbiausia. Svarbiau – kryptis, kuria viskas juda, o ji šiuo metu tikrai teigiama. Kiekvienas naujas vienaragis, kiekviena sėkmingai pritraukta investicija tampa įrodymu kitiems, kad iš mažos šalies gali gimti didelė idėja.
Jei kada nors svarstėte, ar verta rizikuoti ir kurti kažką savo – šiandien tam tikrai geresnis metas nei prieš dešimtmetį. Infrastruktūra jau yra, bendruomenė – irgi, o pavyzdžių, iš kurių mokytis, netrūksta. Belieka pati idėja ir ryžtas ją įgyvendinti.
