Kiekvienais metais tūkstančiai lietuvių, gyvenančių Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ar kur nors toliau, susiduria su tuo pačiu klausimu – ką daryti su mokesčiais Lietuvoje, jeigu gyveni ir dirbi kitoje šalyje? Tema atrodo sudėtinga, bet iš tikrųjų didžioji dalis painiavos kyla ne dėl pačių taisyklių, o dėl to, kad niekas aiškiai nepaaiškina, nuo ko pradėti. Šiame straipsnyje pabandysiu surinkti tai, ką verta žinoti apie mokesčius ir valstybės paramą, jeigu gyveni užsienyje, bet vis dar turi ryšį su Lietuva – ar tai būtų nekilnojamasis turtas, deklaruojamos pajamos, ar noras kada nors grįžti.
Mokesčių rezidentas ar ne – kodėl tai svarbiausias klausimas
Prieš kalbant apie bet kokius mokesčius, reikia atsakyti į vieną klausimą: ar tu vis dar esi Lietuvos mokesčių rezidentas? Tai nėra tas pats, kas pilietybė. Galima turėti Lietuvos pasą ir visiškai nebūti mokesčių rezidentu, arba atvirkščiai – turėti kitos šalies pilietybę, bet mokesčių prasme likti „prisirišusiam“ prie Lietuvos.
Pagal Lietuvos mokesčių administratoriaus taisykles, asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju mokesčių tikslais, jeigu jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, arba jo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų centras yra čia, arba jis Lietuvoje išbuvo 183 dienas ar daugiau per metus (ar 280 dienų per du metus iš eilės, iš kurių bent 90 dienų vienais metais). Jeigu nė vienas kriterijus netinka – tampi nerezidentu, ir tada mokesčius už savo pajamas moki pagal kitos šalies taisykles arba pagal dvišalę sutartį.
Klaida, kurią daro labai daug žmonių – išvyksta, dirba metus kitoje šalyje, bet niekur oficialiai nepraneša apie statuso pasikeitimą. VMI tokiu atveju gali toliau laikyti asmenį rezidentu, o tai reiškia prievolę deklaruoti visas pasaulines pajamas Lietuvoje. Todėl pirmas žingsnis išvykus – pateikti pranešimą VMI apie nuolatinio gyventojo statuso pasikeitimą (forma REZ-1 arba REZ-2, priklausomai nuo situacijos).
Dvigubo apmokestinimo sutartys – apsauga, o ne bausmė
Daugelis bijo, kad teks mokėti mokesčius dukart – ir Lietuvoje, ir toje šalyje, kur gyvena. Iš tikrųjų Lietuva yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su daugiau nei penkiasdešimčia valstybių, tarp jų – su visomis populiariausiomis emigracijos kryptimis: Jungtine Karalyste, Vokietija, Norvegija, Airija, Ispanija, JAV, Kanada.
Šios sutartys nustato, kuri valstybė turi pirmumo teisę apmokestinti konkrečią pajamų rūšį – darbo užmokestį, dividendus, pensiją, nekilnojamojo turto pajamas. Paprastai darbo pajamos apmokestinamos toje šalyje, kur faktiškai dirbama, o Lietuvoje tos pajamos gali būti neapmokestinamos arba įskaitomas jau sumokėtas mokestis. Tačiau yra niuansų – pavyzdžiui, jeigu turi nekilnojamojo turto Lietuvoje ir jį nuomoji, pajamos iš nuomos dažniausiai vis tiek turi būti deklaruojamos Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur gyveni.
Praktinis patarimas: prieš deklaruodamas, pasitikrink konkrečios šalies sutarties tekstą arba tiesiog paskambink VMI konsultacijų linija – jie turi atskirus specialistus, dirbančius būtent su tarptautinio apmokestinimo klausimais, ir realiai gali paaiškinti tavo konkretų atvejį, o ne bendrą teoriją.
Sodra, PSD ir sveikatos draudimas – kur dažniausiai nutrūksta ryšys
Čia slypi viena iš labiausiai apleistų temų. Dirbdamas užsienyje, dažniausiai moki socialinį draudimą toje šalyje pagal ES reglamentus dėl socialinės apsaugos koordinavimo (jeigu esi ES/EEE erdvėje). Tai reiškia, kad Lietuvoje Sodrai papildomai mokėti nereikia – įmokos „keliauja“ paskui tave.
Bet yra viena spraga, kurią daugelis pamiršta – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jeigu esi deklaruotas gyvenantis Lietuvoje (net jei fiziškai gyveni Norvegijoje), o PSD įmokų nemoki nei čia, nei ten, gali susikaupti skola, kurią teks padengti grįžus. Todėl:
- Jeigu išvažiuoji ilgam laikui, verta deklaruoti išvykimą gyvenamosios vietos registre arba pranešti Sodrai apie darbą užsienyje.
- Jeigu dirbi ES/EEE šalyje ir moki ten socialinio draudimo įmokas, gauk formą A1 – ji patvirtina, kad esi apdraustas toje šalyje, ir apsaugo nuo dvigubo draudimo reikalavimų.
- Jeigu grįžti trumpam ir prireikia gydytis Lietuvoje, Europos sveikatos draudimo kortelė (EHIC), gauta darbo šalyje, dažnai padengia bent dalį išlaidų.
Praktikoje žmonės dažnai sužino apie PSD skolą tik tada, kai bando susitvarkyti kokį dokumentą ar grįžę nori gauti nemokamą gydytojo konsultaciją. Geriau šitą klausimą išsiaiškinti iš anksto, nei aiškintis skolą po penkerių metų.
Kokia parama laukia norinčių grįžti
Valstybė jau nemažai metų bando skatinti emigrantus grįžti, ir nors programos keičiasi, bendra kryptis išlieka. Šiuo metu veikia kelios pagrindinės paramos formos:
- „Kurk Lietuvai“ – programa, skirta aukštos kvalifikacijos specialistams, norintiems metams ar dvejiems padirbėti valstybės institucijose, kuriant realius pokyčius viešajame sektoriuje. Tai ne tiek finansinė parama, kiek karjeros galimybė su padoru atlyginimu.
- Grįžimo išmokos ir konsultacijos per Užimtumo tarnybą – jeigu grįžti ir registruojiesi kaip ieškantis darbo, gali gauti pagalbą ieškant darbo vietos, o kai kuriais atvejais ir dalinį persikėlimo išlaidų kompensavimą.
- Parama verslo pradžiai – savivaldybės ir Užimtumo tarnyba kartais skiria subsidijas smulkiam verslui pradėti, ypač regionuose, kur trūksta darbo vietų. Suma nėra didelė, bet gali padengti pradinius įrangos ar patalpų nuomos kaštus.
- Vaikų integracijos parama – jeigu grįžti su vaikais, kurie mokėsi užsienio mokyklose, savivaldybės dažnai siūlo papildomas lietuvių kalbos pamokas ir adaptacijos programas, kad vaikui būtų lengviau įsilieti.
Svarbu suprasti – šios programos dažnai priklauso nuo konkrečios savivaldybės biudžeto ir metų, todėl informaciją reikia tikslintis tiesiogiai savivaldybėje arba per Užimtumo tarnybos svetainę, nes centralizuotos, vienodos visai Lietuvai sistemos kol kas nėra.
Deklaravimas nuotoliniu būdu – ką reikia žinoti prieš spaudžiant „pateikti“
Geros naujienos – beveik visą mokestinę tvarką dabar galima sutvarkyti neišvykus iš savo miesto Airijoje ar Vokietijoje. VMI elektroninio deklaravimo sistema (EDS) veikia nuotoliniu būdu, prisijungti galima per elektroninę bankininkystę arba, jei ta nepasiekiama iš užsienio, per elektroninį parašą ar M.Sign.
Dažniausia problema – žmonės pameta prisijungimo galimybę, nes jų banko sąskaita Lietuvoje uždaryta arba internetinė bankininkystė nebeatpažįsta prisijungimo iš užsienio IP adreso. Šiuo atveju sprendimas – kreiptis dėl elektroninio parašo per Registrų centrą arba naudoti Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriaus M.Sign paslaugą, kuri veikia ir turint užsienietišką telefono numerį, jei SIM kortelė vis dar lietuviška.
Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formą) reikia pateikti iki gegužės 1 dienos, jeigu turi pareigą tai daryti – pavyzdžiui, gavai pajamų iš turto nuomos Lietuvoje, pardavei nekilnojamąjį turtą ar gavai kitų apmokestinamų pajamų šalyje. Jeigu tik dirbi užsienyje pagal darbo sutartį ir jokių pajamų Lietuvoje neturi, dažniausiai deklaruoti nereikia – bet tai priklauso nuo rezidento statuso, apie kurį kalbėjome anksčiau.
Kai turi turto Lietuvoje, o pats gyveni kitur
Ši situacija – viena dažniausių ir kartu labiausiai apleistų. Turi butą Vilniuje, kurį paveldėjai ar pirkai prieš išvykstant, ir jį nuomoji arba tiesiog laikai tuščią. Net jeigu esi nerezidentas, pajamos iš nuomos Lietuvoje visada apmokestinamos čia – arba 15 proc. pajamų mokesčiu, jeigu nuomojiesi kaip fizinis asmuo be verslo liudijimo, arba mažesniu tarifu, jeigu įsigyji verslo liudijimą (tada mokestis fiksuotas ir priklauso nuo savivaldybės).
Nekilnojamojo turto mokestis taikomas tik tuo atveju, jeigu turto vertė viršija įstatyme numatytą ribą (šeimos turtui – kelis šimtus tūkstančių eurų), tad daugumai vieno buto savininkų šis mokestis apskritai neaktualus. Tačiau žemės mokestį reikia mokėti, jeigu turi žemės sklypą – ir čia dažnai žmonės tiesiog pamiršta, nes sąskaitos ateina paštu į adresą, kuriame jau niekas nebegyvena.
Sprendimas paprastas – susikurk prisijungimą prie savivaldybės mokesčių sistemos arba paprašyk artimo žmogaus Lietuvoje sekti paštą ir informuoti, jeigu ateina pranešimai iš mokesčių administratoriaus.
Kas realiai svarbu, kai gyveni toli, bet neatsijungei nuo Lietuvos
Jeigu reikėtų sudėti visą šitą temą į kelis sakinius, tai skambėtų maždaug taip: pasitikrink savo mokesčių rezidento statusą, nepamiršk apie PSD, jeigu turi turto Lietuvoje – neignoruok su juo susijusių prievolių, ir jeigu kada nors galvoji grįžti, pasidomėk, kokia parama tuo metu veikia, nes programos keičiasi kasmet. Didžiausia klaida, kurią daro žmonės gyvendami toli – jie tiesiog nutraukia bet kokį ryšį su biurokratine Lietuvos puse, tikėdamiesi, kad problemos išsispręs pačios. Nesispręs. Skolos ir įsipareigojimai kaupiasi tyliai, o po kelerių metų grąžinti tvarką būna kur kas sudėtingiau, nei skirti pusvalandį kartą per metus deklaracijai ar pranešimui VMI.
Praktinis patarimas visiems, kurie skaito šį straipsnį planuodami ilgesnį gyvenimą užsienyje: susidaryk sau paprastą kasmetinį priminimą – balandžio mėnesį patikrinti VMI paskyrą, gegužės pradžioje – pasitikrinti, ar nereikia deklaracijos, o rudenį – peržiūrėti, ar savivaldybėje neatsirado naujų grįžimo paramos programų, jeigu apie tai galvoji. Tai užtrunka mažiau laiko, nei atrodo, o ramybės suteikia kur kas daugiau, nei bet koks mokestinis konsultantas per valandą telefonu.
